buvo Lietuvos žydų kilmės prancūzų tapytojas, priklausęs Ecole de Paris meno judėjimui.
Kikoine gimė Rečicoje, dabartinėje Baltarusijoje. Žydų bankininko sūnus nedideliame pietrytiniame Gomelio mieste, jis buvo vos sulaukęs paauglystės, kai pradėjo mokytis Minsko "Krugerio piešimo mokykloje". Ten jis susipažino su Chaïmu Soutine'u, su kuriuo draugystė užsimezgė visam gyvenimui. Būdamas 16 metų, jis kartu su Soutine'u studijavo Vilniaus dailės akademijoje, o 1911 m. persikėlė į Paryžiaus (Prancūzija) Montparnaso kvartalą, kur prisijungė prie augančios menininkų bendruomenės. Šiai menininkų bendruomenei priklausė ir jo draugas Soutine'as, taip pat kolega baltarusių dailininkas Pinchus Kremegne, kuris taip pat mokėsi Vilniaus dailės mokykloje. Jis įstojo į Cormono studiją École des Beaux-Arts.
Kiekį laiką jaunasis dailininkas gyveno La Ruche, kol mokėsi Nacionalinėje aukštojoje dailės mokykloje (École nationale supérieure des Beaux-Arts). 1914 m. jis vedė vilnietę, su kuria susilaukė dukters ir sūnaus. Jų sūnus Žakas Jankelis, gimęs 1920 m. Prancūzijoje, taip pat tapo dailininku. Tais pačiais metais, kai vedė, Kikoine savanoriu įstojo į Prancūzijos kariuomenę, kurioje tarnavo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. 1919 m. surengė pirmąją personalinę parodą Chéron galerijoje. 1922-1923 m. kartu su Soutine keliavo į Céret ir Cagnes-sur-Mer, kur, veikiamas šviesos, tapė ekspresionistinius peizažus.
1926 m. Kikoine nusipirko namą Annay-sur-Serein Burgundijoje. 1927 m. jis paliko La Ruche ir apsigyveno Montrouge, vėliau, 1933 m., grįžo į Montparnasą. 1939 m. Kikoine'as buvo mobilizuotas ir tarnavo kariniame rezerve netoli Sojsono, kur tapė garnizono gyvenimo guašus.
Pradėjus Antrajam pasauliniam karui ir vokiečiams okupavus Prancūziją, Kikoine'ui ir jo žydų šeimai grėsė deportacija į nacių mirties stovyklas. Iki karo pabaigos jie apsistojo netoli Tulūzos. Sąjungininkams išlaisvinus Prancūziją, jis grįžo į Paryžių, kur daugiausia tapė aktus, autoportretus ir portretus. Iš miesto jis išvykdavo retai, ypač kelis kartus lankėsi Izraelyje, žymiu vizitu 1950 m., dalyvavo keliose parodose. 1958 m. persikėlė į Kanus Viduržemio jūros pakrantėje, kur iki pat mirties 1968 m. lapkričio 4 d. grįžo prie peizažo tapybos.
Pirmąją parodą Kikoine'as surengė 1919 m. Paryžiuje, po to reguliariai dalyvavo "Salon d'Automne" parodose. Jo kūryba buvo pakankamai sėkminga, kad užtikrintų jam ir jo šeimai deramą gyvenimo būdą, leidžiantį vasaromis piešti peizažus pietų Prancūzijoje, iš kurių žymiausias yra Paul Cézanne'o įkvėptas "Peizažas Cezannien". Jis mirė Kanuose.
Būdamas Paryžiuje, draugavo ir buvo Chaimo Soutine'o, Izaoko Frenkelio Frenelio, Jules'io Pascino ir kitų Paryžiaus mokyklos žydų dailininkų amžininkas.
Kikoïne'as Paryžiuje sulaukė didelės sėkmės. Toliau jis rengė tarptautines parodas visoje Europoje ir Niujorke. Jis taip pat dalyvavo parodose Izraelyje, kur šeštajame dešimtmetyje kelis mėnesius gyveno.
