1946–1952 m. studijavo Dailės institute, po baigimo dėstė jame, 1968–1979 m. Tapybos katedros vedėjas, nuo 1965 m. docentas, nuo 1975 m. profesorius.
Nutapė žymių Lietuvos žmonių, kultūros veikėjų (Antanas Gudaitis, 1958 m.; Kazys Morkūnas, 1967 m.; Jonas Kuzminskis, 1970–1971 m.; Levas Vladimirovas, 1980 m.; Gediminas Jokūbonis, 1982 m.; Rimantas Budrys, Henrikas Zabulis, abu 1983 m.; Zigmas Zinkevičius, 1988 m.; Ona Kondratienė, 1991 m.), grupinių portretų („Menotyrininkai V. ir S. Budriai“, 1965 m.; „Architektai broliai Nasvyčiai“, 1976 m.), peizažų („Kaimo keliu“, 1968 m.; „Šalnų metas“, 1984 m.), natiurmortų („Saulagėlės“, 1998 m.), teminių kompozicijų („Makedonija“, 1977 m.).
Kūrybai būdingas lyrizmas, raiškūs psichologiniai charakteriai, tvirta kompozicija, apibendrintos formos, sodrių, kontrastingų spalvų koloritas, ekspresyvus platus potėpis. Nuo 1953 m. dalyvavo parodose, individualios: 1971 m., 1972 m. Vilniuje ir Kaune, 1995 m., 1999 m., 2005 m. Vilniuje. Kūrinių turi Lietuvos ir užsienio muziejai.
