1953–1959 m. Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) studijavo tekstilę.
Nuo 1978 m. sirgo psichine liga, 1980 m. perkeltas į Strūnios pensionatą.
1959 m. pėsčiomis keliaudamas po Lietuvą sukūrė daugiau kaip 230 piešinių. Nutapė ryškių spalvų, stilistiškai eklektiškų paveikslų, tarp jų – autoportretų („Autoportretas su pypke“, 1973 m.), peizažų („Aukštakalnis“, apie 1960 m.), interjerų („Tamaros kambarys“, 1959 m.), figūrinių kompozicijų („Aukštakalnio Rafaelis“, 1965 m.). 1980–2002 m. daugiausia piešė flomasteriais, liejo akvareles („Makaras Čodra grįžta namo“, 1998 m.; „Šventoji naktis“, 1999–2000 m.); kūriniams būdinga brutaliojo meno stilistika. 1953–2002 m. kūrė meninį objektą „Žaliasis sąsiuvinis“ (jame klijavo sovietinio laikotarpio įvairių gaminių etiketes, spaudos iškarpas, bilietus, monetas, konservų dėžučių dangtelius ir kita; 2013 m. faksimilės pagrindu išleista knyga. Taip pat išleistas poezijos rinkinys „Eilėraščiai“ (1992 m.).
Nuo 1973 m. dalyvavo parodose.
Kūrinių yra Lietuvos dailės, MO, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės, Vilniaus dailės akademijos, Zimmerli dailės (Niu Bransvikas, JAV) muziejuose.
Sukurtas dokumentinis filmas „Dailininkas Algimantas Julijonas Stankevičius“ (autoriai Juozas Matonis, Vytautas Damaševičius, 2002 m.).
