Sontos motina ir tėvas buvo amerikiečiai, atvykę į Lietuvą prieš Antrąjį pasaulinį karą ir čia pasilikę. Virgilijus Sonta buvo homoseksualus, tačiau jam prireikė daug metų, kad priimtų savo prigimtį. Savo potraukį vyrams jis bandė "išgydyti" vartodamas tam tikrus vaistus, patekdamas į ligonines ir net badaudamas.
Pirmasis V. Sontos darbas buvo serija "Lietuvos peizažai", o jau 1973 m. kartu su Romualdu Požerskiu jis atidarė savo pirmąją fotografijų parodą. Iš kelionės po Sibirą ir Tolimuosius Rytus fotografas parsivežė seriją "Šiaurės akmenys". Serijoje "Skrydis" jis originaliai interpretavo Ikaro mitą. Sonta nufotografavo daug tautodailininkų ir menininkų įvairiuose Lietuvos kampeliuose. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje jį patraukė socialinė tematika, todėl fotografas sukūrė emocingiausią savo seriją "Mokykla - mano namai" apie psichologinę negalią turinčių vaikų kasdienybę. Pradėjus keistis politinei situacijai sovietų sąjungoje, Sonta filmavo mitingus už Lietuvos nepriklausomybę. fotografas nuolat papildydavo savo charakteringą seriją "Daiktai ir formos" nuotraukomis iš lietuvos pajūrio. Po 1988 m. Sonta keturis kartus lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vakarų Amerikos dykumose padarė paskutinę savo gyvenime fotografijų seriją "Vakaro dovanos".
Sonta kartą yra pasakęs:
Galbūt aš atėjau į šį pasaulį ne toje šalyje, ne toje socialinėje aplinkoje. Nepaisant to, tikiu, kad yra šalis, kuri atitiktų mano vidinę būseną.
- Virgilijus Sonta
