Amerikiečių bliuzo gitaristas, dainininkas ir dainų autorius.
Trouto karjera prasidėjo septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo pradžioje Džersio pakrantės scenoje. Vėliau jis nusprendė persikelti į Los Andželą, kur tapo Johno Lee Hookerio, Percy Mayfieldo, Big Mama Thorntono, Joe Texo ir daugelio kitų gitaristų pagalbininku.
1981-1984 m. jis buvo grupės "Canned Heat" pagrindinis gitaristas. Su jais jis daug koncertavo JAV, Europoje ir Australijoje. Nuo 1984 m. iki 1989 m. jis buvo pagrindinis gitaristas grupėje "John Mayall's Bluesbreakers", sekdamas tokių gitaristų kaip Peteris Greenas ir Ericas Claptonas pėdomis. Troutas su "Bluesbreakers" įrašinėjo ir koncertavo visame pasaulyje. Sėkmę scenoje lydėjo ir savigrauža už scenos ribų. 2018 m. interviu "Blues Radio International" Troutas prisiminė, kad grojant su Johnu Mayallu jį nuo visiško pasinėrimo į alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą išgelbėjo po koncerto įvykęs susitikimas su Carlosu Santana.
1989 m. Troutas paliko "Bluesbreakers" ir įkūrė grupę "Walter Trout Band", kuri susilaukė sėkmingų pasekėjų Europoje, ypač Skandinavijoje, kur grojo didelėms festivalių minioms, pavyzdžiui, Midtfyns festivalyje ir Skanderborgo festivalyje. Pirmąjį solinį albumą "Life in the Jungle" laikraštis "The Times" pavadino "geriausiu albumu bliuzroko žanro istorijoje". 1990-1992 m. pirmųjų dviejų Trouto albumų buvo parduota daugiau nei 100 000 kopijų.
1991 m. jo daina "The Love That We Once Knew" pakilo į Nyderlandų topų viršūnes ir pateko į radijo hitų dešimtuką. Pasirodymai festivaliuose "Park Pop" ir "Pink Pop" įtvirtino jo statusą šioje šalyje. Grįžęs namo tarp gastrolių ir iki 2005 m. Troutas su savo garsiais draugais Huntingtono paplūdimyje rengdavo visą naktį trunkančius džemus. Tokiuose džemuose dalyvavo Richie Haywardas ("Little Feat"), Jesse Edas Davisas, Mickas Tayloras, Johnas Mayallas, Garthas Hudsonas, Billy Gibbonsas, TM Stevensas, Teena Marie ir daugelis kitų.
1994 m. buvo įkurtas oficialus Walterio Trouto gerbėjų klubas Nyderlanduose ir Belgijoje, o 1996 m. - oficialus tarptautinis gerbėjų klubas, kuriam priklausė 14 Europos, Amerikos, Azijos ir Australijos šalių.
1998 m. Troutas išleido savo debiutinį albumą JAV ir pervadino savo grupę "Walter Trout and the Free Radicals" (vėliau pervadinta į "Walter Trout and the Radicals", o šiuo metu tiesiog "Walter Trout"). Nuo to laiko V. Troutas gausiai įrašinėja ir koncertuoja Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, Europoje, Australijoje ir Indijoje.
2002 m. jis dalyvavo Bo Diddley duoklės albume "Hey Bo Diddley - A Tribute!", kuriame atliko dainą "Road Runner", ir dar daugelyje kitų įrašų pasirodė kaip kviestinis svečias.
2013 m. birželį, koncertuodamas Vokietijoje, V. Troutas gavo pirmuosius požymius, kad serga kepenų ciroze. Blogėjant sveikatai, jis tęsė gastroles, kol jam buvo pasakyta, kad per 90 dienų jam reikia persodinti kepenis[4]. remiama gerbėjų aukų, jo žmona surinko pinigų, kurių reikėjo, kad jie galėtų išvykti ilgesniam laikui už valstybės ribų, kad galėtų pretenduoti į transplantaciją įvairiose valstijose. Troutas po cirozės ir vėlesnės kepenų transplantacijos aštuonis mėnesius gydėsi ligoninės lovoje, per tą laiką patyrė smegenų pažeidimų, dėl kurių prarado gebėjimą kalbėti, groti gitara ir atpažinti savo šeimą. Kadangi buvo prikaustytas prie lovos, per tą laiką jis taip pat neteko galimybės naudotis kojomis. Jam teko iš naujo mokytis kalbėti ir vaikščioti. Troutas taip pat teigė, kad per metus jis praleisdavo po aštuonias valandas per dieną, kad iš naujo išmoktų groti gitara. 2014 m. gegužės 26 d. Troutui buvo atlikta gyvybę gelbstinti operacija. Iki 2015 m. Troutas atsigavo ir galėjo vykti į gastroles Europoje. 2015 m. išleistame albume "Battle Scars" ("Kovos randai") aprašoma jo kova su kepenų nepakankamumu ir kankinantis laukimas, kol atsiras galimybė gauti donorų kepenis.
Taip pat 2014 m. pasirodė olandų roko žurnalisto TJ Lammerso vedamas dokumentinis filmas apie Trouto gyvenimą, kuris buvo išleistas kartu su Trouto albumu "When the Blues Came Calling" ("Kai skambino bliuzas"). Tuo pat metu buvo išleista ir biografija "Rescued From Reality" ("Išgelbėtas nuo realybės"), kurios bendraautorius yra britų muzikos žurnalistas Henry Yatesas.
2015 m. Troutas pasveiko ir grįžo koncertuoti Londono Karališkojoje Alberto salėje. Scenoje jį pristatė žmona.
2015 m. lapkritį Troutas tapo Britų kepenų fondo (The British Liver Trust) globėju, kad padėtų didinti informuotumą ir labai reikalingą finansavimą šiam tikslui. Troutas ir jo žmona Marie padėjo didinti informuotumą apie organizaciją "Donate Life Nebraska", taip pat yra Danijos kepenų fondo ambasadoriai ir organizacijos "Organdonation - Ja Tak" ambasadoriai. "Aš vis dar esu čia tik todėl, kad kažkas paaukojo savo kepenis", - sakė jis. 2019 m. Trouto albumas "Survivor Blues" dvi savaites iš eilės debiutavo pirmoje "Billboard Blues Chart" vietoje ir dvylika savaičių išsilaikė pirmajame dešimtuke. Žurnalas "Metal Zone", apžvelgdamas jo pasirodymą Londone, pavadino Troutą "galutiniu, aukščiausiu XX ir XXI a. bliuzmenu".
2012 m. balandį Troutas paskelbė apie savo naujausią studijinį albumą "Ride" kartu su pagrindiniu singlu "Ghosts". Apibūdindamas pavadinimą, Troutas sakė: "... gyvenimas irgi yra tarsi pasivažinėjimas, ar ne? Ir aš noriu jį išgyventi iki galo." Albumas išleistas 2022 m. rugpjūčio 19 d.
