Jos darbų yra Nacionalinės dailės galerijos ir Modernaus meno centro kolekcijose, Estijos ambasadoje, privačiose Lietuvos ir užsienio kolekcijose.
Katalogas: "Eglė Ridikaitė : Kūrybos apžvalgos katalogas. Tapyba / Painting 1997-2019", Išleista: 2020, Leidėjas: Contour Art Gallery, Dailininkas: Gytis Skudžinskas, Sudarytoja: Rasa Žukienė
Gimė 1966 m. Kupiškyje. 1991–1997 m. studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1993 m. dalyvauja parodose, gyvena Vilniuje. 1996 m. stažavosi Paryžiuje, 1998 m. Stokholme.
2014 m. tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius“ pelnė geriausios mugės menininkės apdovanojimą.
Ankstyvųjų Ridikaitės paveikslų pagrindinė tema – tuštuma, kuri asocijuojasi su dangaus mėliu, pūkiniais debesimis, tinkuota siena, suglamžyta paklode ar išdidintu popieriaus lapu. Ant šviesaus fono aliejumi, panašiai kaip juodu ar mėlynu tušu arba rašalu, ji piešia abstrakčias netaisyklingas figūras, pavienius baldų ar kitų daiktų eskiziškus piešinius ar išbraižo visą buto planą pažymėdama ir įvardydama kiekvieną jo detalę. Svarbi funkcija šiuose paveiksluose tenka ranka rašytiems žodžiams, sakiniams ir skaičiams. Kai kada šie įrašai įtraukiami į patį paveikslo pavadinimą. Jie kartu su vaizduojamais motyvais yra paradoksalūs, turi specifinio, tik autorei būdingo humoro, pavyzdžiui, netaisyklingų apskritimų rasterį ji pavadina „Keletas mane globojančių dvaselių“. Patys įrašai ir piešinio pobūdis artimas piešiniams ant sienų viešosiose erdvėse. Vėliau Ridikaitė eina šiuo keliu dar toliau ir tapybą aliejumi pakeičia grafičiams naudojamais aerozoliniais purškikliais.
2020 m. Lietuvos kultūros institutas ir Šiuolaikinio meno centras pristatė video apybraižą „Jewish Vilna in the Works of Eglė Ridikaitė“ (režisierius Mikas Žukauskas, kompozitorius Arturas Bumšteinas).
