Tas Beikeris (Chet Baker), kartais vadintas "The Prince of Cool" ir džiazo Džeimsu Deanu, buvo vienas populiariausių ir prieštaringiausiai vertinamų džiazo muzikantų. Jis buvo pagrindinis Vakarų pakrantės cool džiazo mokyklos (tai buvo XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje ir viduryje) atstovas. Kaip trimitininkas jis pasižymėjo intymiu ir romantišku muzikavimo stiliumi, o už džiazo ribų sulaukė daug dėmesio, daugiausia dėl savo išvaizdos kaip kino žvaigždė.
Chet Bakeris gimė 1929 m. gruodžio 23 d. Jeilyje, Oklahomoje. Būdamas 11 metų kartu su šeima persikėlė į Kaliforniją (1940 m.). Būdamas muziką mylinčių tėvų sūnus, Četas pradėjo dainuoti vietiniame bažnyčios chore ir pabandė groti trombonu, o vėliau, būdamas 13 metų, pradėjo groti trimitu. Būdamas 16 metų Chetas metė vidurinę mokyklą ir įstojo į kariuomenę. Tarnaudamas ginkluotosiose pajėgose, jis grojo grupėse, taip pat San Francisko klubuose, kai ten buvo dislokuotas.
1950 m. Chetas pradėjo dalyvauti San Francisko bebopo džemo sesijose kaip "Presidio Army Band" narys. 1952 m. Bakeris persikėlė į Los Andželą, kur pradėjo dirbti su Charlie Parkeriu. Vėliau jis prisijungė prie Gerry Mulligano (baritoninio saksofono atlikėjo), vėliau tapusio garsiuoju G. Mulligano kvartetu be fortepijono. Su G. Mulligano kvartetu jis tapo žvaigžde. Kvartetas išleido daug gerbėjų pamėgtų kūrinių, tarp jų "My Funny Valentine", "Walkin' Shoes" ir "Bernie's Tune". 1953 m. Chetas išėjo solo ir subūrė savo paties kvartetą. Iš pradžių kvartetą sudarė Redas Mitchellas, grojantis bosine gitara, Bobby White'as, grojantis būgnais, ir Russas Freemanas, grojantis pianinu. Pirmąjį įrašą kaip grupės "Pacific Jazz" lyderis jis padarė 1953 m. liepos 24 d.
Didelis būrys gerbėjų, kuriuos traukė jo kino žvaigždės išvaizda ir Mileso Daviso muzikos stilius, Bakeris laimėjo daugelį džiazo apklausų žurnale "Down Beat", kur užėmė 4 vietą tarp vyrų vokalistų, ir buvo pripažintas geriausiu 1953 m. "Metronome" trimitininku. 1954 m. Bakeris išleido albumą "Baker Sings and Plays", kuriame skambėjo tokie hitai kaip "Let's Get Lost". Būdamas labai fotogeniškas, Bakeris 1955 m. debiutavo kine, vaidindamas kariniame filme "Pragaro horizontas" (Hell's Horizon). Tais pačiais metais jis surengė 8 mėnesius trukusias gastroles po Europą.
Chet Baker biografijaAštuntojo dešimtmečio pabaigoje priklausomybė nuo heroino ėmė daryti neigiamą įtaką Bakerio muzikinei karjerai. Nuo 50-ųjų iki 60-ųjų Bakeris buvo kelis kartus suimtas dėl kaltinimų, susijusių su narkotikais. Šešiasdešimtųjų pradžioje jis 16 mėnesių praleido už grotų Italijoje, jį deportavo Didžioji Britanija, Vokietija ir Šveicarija. Didžiąją 1960-ųjų dalį dauguma jo įrašų buvo laikomi silpnais, nes tęsėsi jo priklausomybė nuo narkotikų.
1959 m. Bakeris persikėlė į Europą ir apsigyveno Italijoje. Tačiau dėl nuolatinės priklausomybės nuo narkotikų jis nuolat patekdavo į teisines bėdas, dėl kurių galiausiai 1964 m. buvo deportuotas į JAV. Grįžęs jis per tris dienas įrašė penkis įrašus. 1966 m. liepą Bakeris patyrė žiaurų narkotikų prekeivių sumušimą, kurie išmušė jam dantis, ir jis daugelį metų negalėjo groti trimitu.
Bakeris palaipsniui atsigavo ir 1970-aisiais vėl pradėjo koncertuoti, padedamas Dizzy Gillespe'o, kuris padėjo jam surengti koncertus Niujorke. 1973 m. jis surengė pakartotinį pasirodymą su Gerry Mulliganu. Kritikai labai gyrė jo agresyvias, intensyvias soluotes ir tvirtesnį toną, o daugelis jo įrašus tarp šio laikotarpio laikė vienais geriausių per visą muzikinę karjerą. Nuo 1970-ųjų iki 1980-ųjų jis koncertavo.
Nuo 1978 m. iki pat mirties Bakeris gyveno ir grojo daugiausia Europoje, tik kartą per metus porai pasirodymų grįždamas į JAV. 1983 m. Elvis Costello grojo su Bakeriu jo dainoje "Shipbuilding" iš albumo "Punch the Clock". Bakeris ir toliau grojo Elvio Costello dainose. Vėliau jis įrašė dainą dokumentiniam filmui apie savo gyvenimą "Let's Get Lost".
Beikeris buvo rastas negyvas 1988 m. gegužės 13 d. apie 3.10 val. Jis buvo rastas prie savo viešbučio "Prins Hendrik" Amsterdame, Nyderlanduose. Jis buvo su sunkiomis galvos žaizdomis, kurias, matyt, patyrė iškritęs pro 2 aukšto langą. Jo kambaryje buvo rasta kokaino ir heroino, o vėliau, atlikus skrodimą, paaiškėjo, kad narkotikų buvo jo kūne. Mirtis buvo pripažinta nelaimingu atsitikimu. Prie viešbučio "Prins Hendrik" yra memorialinė lenta, kurioje įamžintas jo atminimas. Beikeris palaidotas Kalifornijoje, Inglewoodo parko kapinėse.