Žygimanto Senojo sūnus, Lenkijos karalius (1548–1572 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1544–1572 m.), kurio valdymo metu Lenkija ir LDK susijungė, sudarydamos konfederaciją – Abiejų Tautų Respubliką. Žygimantas Augustas mirė nesusilaukęs įpėdinio ir buvo paskutinysis Jogailaičių dinastijos valdovas.
Žygimantas Augustas buvo Žygimanto Senojo ir jo antrosios žmonos Bonos Sforcos sūnus. Žygimantas Senasis rūpinosi, kad po jo mirties jo palikuonis paveldėtų sostą. Dėl to, 1522 m. Žygimantas Augustas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo buvo paskelbtas sosto įpėdiniu. 1526 m. Lietuvos didikai siūlė karaliui pakeisti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo formą į karalystės ir karaliumi paskelbti Žygimantą Augustą, tačiau palaikymo nesulaukė.
1529 m. motinai intrigomis palenkus į savo pusę diduomenę, Žygimantui Senajam sutikus patvirtinti I Lietuvos statutą, dar labiau praplėtusį bajorijos teises, – vos 8 metų Žygimantas Augustas buvo paskelbtas Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu. 1529 m. Vilniuje vykusi jo inauguracijos Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu ceremonija buvo paskutinė, vėlesni Abiejų Tautų Respublikos valdovai atskirai nebebuvo inauguruojami Lietuvos Didžiaisiais kunigaikščiais.
1529 m. Piotrkove vykusiame Seime jis buvo išrinktas ir Lenkijos karaliumi, kad nenutrūktų dinastinis ryšys tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės. Lenkijos karaliumi jis išrinktas su sąlyga, kad sieksiąs Lietuvos ir Prūsijos prisijungimo prie Lenkijos karūnos. Faktiniu Lenkijos valdovu Žygimantas Augustas tapo tik po tėvo mirties, t. y. 1548 metais.
Savarankiškai valdyti Lietuvą Žygimantas Augustas pradėjo nuo 1544 m. Tuo metu [Lietuvoje susikūrė Alberto Goštauto vadovaujama partija, reikalavusi didesnio atsiribojimo nuo Lenkijos Karalystės. Šios opozicijos nariai skundėsi, kad Lietuvos Didysis kunigaikštis per mažai gyvenąs Lietuvoje. Apie tai buvo pareikšta Žygimantui Senajam per specialią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo nusiųstą delegaciją (1538 m.). Dėl to Žygimantui Senajam 1543 m. kilo mintis jau 23 metus turinčiam jo įpėdiniui pavesti valdyti Lietuvą. Lietuvos didikams tokia idėja tiko. Jie norėjo Vilniuje turėti valdovo dvarą ir apsisaugoti nuo lenkų šlėchtų kišimosi į Lietuvos reikalus. Mat, Didžiajam kunigaikščiui gyvenant Krokuvoje, lenkai, jį veikdami, galėjo kištis į Lietuvos reikalus.
1544 m. Žygimantas Augustas apsigyveno Vilniuje kaip Lietuvos Didysis kunigaikštis, jam atiteko visa valdžia Lietuvoje. Žygimantas Senasis pasiliko tik iždo ir užsienio reikalus. Žygimantas Augustas iš pradžių priešinosi LDK unijai su Lenkija tikėdamasis savo įpėdiniams palikti sostą.[3] Po tėvo mirties 1548 m. Žygimantas Augustas be rinkimų procedūros savaime tapo Abiejų Tautų Respublikos valdovu.
