estų poetas ir rašytojas
Gimė estės ir Lenkijos žydo šeimoje. Jo tėvas buvo filologijos profesorius Tartu universitete, kuris buvo suimtas sovietų ir mirė lageryje 1945 metais. 1964 m. baigė prancūzų filologijos studijas. Jas baigęs, dirbo lingvistikos tyrinėtoju, sociologu ir užsienio kalbų vertėju į estų kalbą.
1965–1972 ir 1983–1988 m. dėstė Tartu universitete. 1974–1980 m. dirbo ekologu Talino botanikos sode, 1980–1982 m. buvo Literatūrinės dalies vedėjas teatre „Ugala“. Perestroikos metu dirbo žurnalistu. 1992–1995 m. buvo Estijos parlamento narys.
Pirmuose J. Kaplinskio poezijos kūriniuose vyrauja socialinės ir egzistencinės problemos. Tuo metu pagarsėjo kaip „estiškiausias“ to meto lyrikas. Jis domėjosi pasauline, kitakalbe poezija, ypač Rytų, po to – anglų, ispanų. Be to, nėrė į lingvistinius tyrinėjimus, mitologiją, ypač keltų, Amerikos indėnų ir klasikinę kinų filosofiją. Kinų filosofija ypač atsispindi poezijos rinkinyje „Kelios vasaros ir pavasariai“. Vėlesnėje poezijoje atsiskleidžia grožis, matomas kasdienybėje ir žmogaus bei gamtos santykiuose. Reikėtų pridurti, kad prozoje yra aiškiai matomas priešiškumas, nukreiptas prieš technokratinę pasaulėjautą. J. Kaplinskio kūryba yra išversta į norvegų, švedų, latvių, rusų ir čekų kalbas.
