Árpád Schilling (g. 1974 m.) yra teatro režisierius ir „Krétakör“ meno vadovas. Jis pradėjo statyti spektaklius būdamas 19 metų ir 1995 m., tais pačiais metais, kai pradėjo režisūros studijas Budapešto Teatro ir kino akademijoje, įsteigė „Krétakör“ teatrą. Lygiagrečiai su savo studijomis jis toliau vadovavo „Krétakör“; 1998–2000 m. Gáboras Zsámbéki jį pakvietė būti kviestiniu režisieriumi visame pasaulyje garsiajame „Katona József“ teatre. 1999 m. Jis pastatė Čechovo „Platonovą“ su Strasbūro nacionalinio teatro studentais, vaidindamas Europos teatro sąjungos festivalyje. Tais pačiais metais jis laimėjo Vengrijos teatro kritikų prizą „kylančio profesionalo“ kategorijoje už Istvano Tasnádi „Visuomenės priešo“ pastatymą Katonos József teatre. Atmetęs keletą pasiūlymų įstoti į institucinius teatrus, kartu su kultūros vadybininke Máté Gáspár jis „Krétakör“ teatrą pavertė nuolatiniu teatro kolektyvu.
Per daugiau kaip dešimtmetį Krétakör apkeliavo pasaulį ir pelnė tarptautinį pripažinimą. Ypatingo dėmesio sulaukė Schillingo režisuoti spektakliai „Voicekas“, „Juoda šalis“, „Žuvėdrė“, pelnę jam vieno įdomiausių šiuolaikinio Europos jaunojo teatro menininkų vardą.
Vis labiau į totalitarinį politinį valdymą linkstančioje šiandienos Vengrijoje Schillingas pagarsėjo kaip vienas aktyviausių kultūros veikėjų, oponuojančių premjero Orbano valdančiajai partijai. Už tai Vengrijos Kultūros ministerija nutraukė finansinę paramą Krétakör kaip valstybei priešiškai organizacijai, o pats režisierius oficialių valdžios sluoksnių ruporų buvo paskelbtas „liaudies priešu“. Prieš keletą metų Schillingas paliko Vengriją ir su šeima persikėlė gyventi į Prancūziją. Schillingas yra pelnęs daugybę apdovanojimų, tarp kurių Stanislavskio premija (2005 m.), Prancūzijos garbės legionieriaus titulas (2008 m.). 2009 m. Schillingas buvo apdovanotas vienu svarbiausių Europoje „Naujosios teatro realybės“ prizu. 2016 m. fondui Krétakör įteiktas ECF Princess Magrie apdovanojimas už jo meninį ir socialinį indėlį į kultūrą.
