Elektroakustinės muzikos muzikantas, užsiimantis pedagogika, meniniais tyrimais, gyvu atlikimu ir skaitmenine liutnia. Esu Sibelijaus akademijos, Helsinkio menų universiteto Muzikos ir technologijų centro elektroakustinės muzikos dėstytojas.
...Tam tikru požiūriu improvizacija yra aukščiausias muzikinės veiklos būdas, nes ji remiasi fatališkos muzikos silpnybės ir esminės bei gražiausios jos savybės - laikinumo - pripažinimu. Troškimas visada būti teisiam yra niekingas uždavinys, kaip ir nemirtingumo troškimas. Bet kokio gyvybiškai svarbaus veiksmo atlikimas priartina mus prie mirties; jei to nebūtų, jam trūktų gyvybingumo. Gyvybė yra jėga, kuria reikia naudotis ir, jei reikia, išeikvoti."
(Cornelius Cardew 1971)
"Muzika yra kažkas, ką reikia daugiau daryti, nei kontempliuoti, vertinti, vartoti ar mainyti. Atitinkamai muzikinė veikla neturi kapituliuoti prieš deterministinę centralizuotos valdžios įtaką, perdėtą specializaciją ar konformistines masinės gamybos ir platinimo jėgas. Kompozicija [improvizacija] reiškia apribojimų atsipalaidavimą ir atitinkamą tvarkos sušvelnėjimą. Ji atmeta vienodumo spaudimą ir puoselėja įvairovę. Trumpai tariant, tai santykis, atviras, tolerantiškas ir draugiškas individualiems skirtumams ir muzikų pliuralizmui: postmoderni politinė ekonomija"
(Jacques Attali 1985)