buvo lenkų poetas, dramaturgas ir rašytojas, veikęs lenkų romantizmo laikotarpiu, kai kaimyninės imperijos buvo padalytos. Jo kūriniai, tarp kurių - aštuoneriais eilėraščiais ("Zemsta") ir proza ("Damy i Huzary") parašytos pjesės bei pasakėčios, priklauso lenkų literatūros kanonui. Kai kurie amžininkai griežtai kritikavo Fredrą už lengvabūdišką humorą ar net tariamą amoralumą (Seweryn Goszczyński, 1835 m.), todėl jis ilgus metus literatūriškai tylėjo. Daugelis iš kelių dešimčių Fredro pjesių buvo išleistos ir išpopuliarintos tik po jo mirties. Žinomiausi jo kūriniai išversti į anglų, prancūzų, vokiečių, rusų, čekų, rumunų, vengrų ir slovakų kalbas.
Bončo herbo grafas Aleksandras Fredro gimė Surochovo kaime netoli Jaroslavo, tuometinės Austrijos karūnos teritorijoje. Buvo žemvaldžio sūnus, išsilavinimą įgijo namuose. Būdamas 16 metų įstojo į Lenkijos kariuomenę ir dalyvavo Napoleono karuose, įskaitant Maskvos kampaniją. Jo memuaruose "Topsy Turvy Talk", kurie atkartoja Laurence'o Sterne'o knygos "Tristramas Šendis" (Tristram Shandy) stilių, aprašoma jo karinė patirtis per paskutinį Bonaparto žygį. Būdamas Prancūzijoje 1814 m., jis aktyviai domėjosi prancūzų drama. Palikęs kariuomenę, apsigyveno savo dvare ir pradėjo rašytojo karjerą.
Fredas literatūriškai debiutavo 1817 m., tačiau jo nedomino romantizmo problemos. Pirmasis jo kūrinys buvo "Mąż i żona". Jis rašė socialines komedijas apie lenkų bajorų gyvenimo būdą ir pasižymėjo meistriškumu charakterizuojant personažus ir siužetą, taip pat kalbos lankstumu. Jo kūryboje taip pat yra romantizmo laikotarpio liaudies teatrui būdingo humoro ir įvairaus rafinuotumo greito tempo farso.
Dvi Fredro pasakos - "Beždžionė vonioje" ("Małpa w kąpieli") ir "Paweł i Gaweł" ("Paweł i Gaweł") - priklauso populiariausioms pasakoms vaikams šalyje. Geriausiai žinomą jo komediją Zemsta (Atpildas) 2002 m. Lenkijoje ekranizavo žymus režisierius Andrzejus Wajda.
Aleksandro Fredro paminklas, po Antrojo pasaulinio karo perkeltas iš Lvovo (Ukraina) į Vroclavą (Lenkija)
Paminklinė lenta Aleksandrui Fredrui (1793-1876) prie Rūdninkų Kristaus Žengimo į dangų Romos katalikų bažnyčios
Aleksandras Fredro buvo Ukrainos Katalikų bažnyčios vadovo metropolito Andriejaus Šeptickio senelis iš motinos pusės. Jis įamžintas 1978 m. išleistame lenkiškame pašto ženkle.
Mirė 1876 m. liepos 15 d. Lvove ir buvo palaidotas šeimos kape Rudkų Kristaus Žengimo į dangų katalikų bažnyčioje.
Jis mirė 1876 m. liepos 15 d. Lvove ir buvo palaidotas šeimos kape Rudkų Kristaus Žengimo į dangų katalikų bažnyčioje.
