Henrik Ibsen ✝

Henrik Johan Ibsen (Henrikas Johanas Ibsenas g. 1828 m. kovo 20 d. Skien, Norvegija – 1906 m. gegužės 23 d. Oslas, Norvegija) – žymus Norvegijos dramaturgas, dažnai vadinamas „šiuolaikinės dramos tėvu“.
Jo pjesės dažnai buvo laikomos skandalingomis, nes Ibsenas nebijojo peržengti įprastų Viktorijos epochos moralės normų ir rašyti apie realų, o ne idealizuotą pasaulį.
Ibsenas vienas pirmųjų įtraukė į dramaturgiją kritišką požiūrį į moralę ir išdrįso ja suabejoti. Daugelis kitų to laikotarpio kūrinių priešingai – pateikė priimtos moralės pavyzdžius ar smerkė už jos nesilaikymą; buvo tikimasi, kad kiekviena drama baigsis moralės normas atitinkančiomis išvadomis, gėris atneš laimę, o amoralus elgesys – bausmę. Ibsenas metė iššūkį šioms normoms ir nebijojo sugriauti žiūrovų iliuzijų.
Henrikas Ibsenas gimė pasiturinčių pirklių šeimoje nedideliame Norvegijos uoste Skien. Būdamas penkiolikos jis paliko namus ir tapo vaistininko mokiniu bei pradėjo rašyti pjeses. Vėliau jis persikėlė į Oslą, ketindamas įstoti į universitetą, tačiau nesugebėjo išlaikyti stojamųjų egzaminų.
1850 m. jis išleido pirmąją savo pjesę – „Katilina“, tačiau ji nebuvo pastatyta. Pirmoji pastatyta jo pjesė „Laidotuvių kalva“ (1850 m.) didelio dėmesio nesusilaukė.
Kelerius metus Ibsenas dirbo teatre Bergene. Tuo metu jis neišleido nė vieno kūrinio, tačiau sukaupė daug praktinės patirties. 1858 m. jis grįžo į Oslą, kur tapo vietinio teatro kūrybos direktoriumi ir susituokė su Siuzana Toreson. Šeima gyveno skurdžiai, ir 1864 m. Ibsenas išvyko į Sorentą Italijoje.
1865 m. išleista pjesė „Brandas“ susilaukė sėkmės, kaip ir 1867 m. pasirodęs žymiausias jo kūrinys – „Peras Giuntas“. Ne mažiau populiarūs, nors ir kontroversiški buvo ir jo vėlesni darbai, išpopuliarėję visoje Europoje.
1868 m. Ibsenas persikėlė į Dresdeną Vokietijoje, vėliau – į Miuncheną, kur 1879 m. išleido pjesę „Lėlių namai“, kurioje buvo negailestingai kritikuojamos nusistovėjusios tradicijos ir moterų padėtis visuomenėje.
Ibseno realizmas visiškai pakeitė įprastas dramos taisykles, suformuodamas šiuolaikinę dramaturgiją, kurioje nebijoma nepaisyti nusistovėjusių normų ir atvirai kalbėti apie problemas.
1906 m. gegužės 23 d. Ibsenas mirė Osle po serijos insultų.