Birutė Ukrinaitė (g. 1968 Utenoje) baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą (1983–1987), vėliau Vilniaus dailės akademiją, kur įgijo teatro dailininkės specialybę (1988–1995). Apipavidalino festivalius: režisieriaus G. B. Padegimo inicijuotą aplinkos teatro ir netradicinio meno festivalį „Po teatro kiemo dangum“ Kaune (1999), Lietuvos II eucharistinį kongresą (2000), Lietuvos tūkstantmečio dainų šventę „Amžių sutartinė“ Vilniuje (2009). Dalyvauja scenografijos parodose, kuria instaliacijas. 1995 ir 2015 m. savo darbus eksponavo grupinėse scenografijos parodose Prahos kvadrienalėje.
Nuo 1994 m. Lietuvos ir užsienio teatruose sukūrė kostiumus ir scenografiją daugiau kaip 70 dramos ir muzikinio teatro spektaklių. Bendradarbiavo su režisieriais Simonu Powelu, Gediminu Storpirščiu, Irena Bučiene, Sauliumi Varnu, tačiau ilgiausiai tęsiasi dailininkės bendradarbiavimas su režisieriumi Bernardu Gyčiu Padegimu. Nuo pirmojo drauge sukurto spektaklio – Antano Jasenkos miuziklo „Girių giesmė“ (1998) pagal Lesios Ukrainkos pjesę – dailininkė yra vizualiai apipavidalinusi daugiau kaip 50 šio režisieriaus įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose pastatytus dramos spektaklius bei operas, įskaitant tris B. G. Padegimo režisuotas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.
Savo kuriamuose scenovaizdžiuose B. Ukrinaitė plėtoja minimalistinę estetiką. Jos darbai pasižymi itin plačiu kūrybinės raiškos diapazonu – nuo kamerinės, išgrynintos scenografijos iki didelių, įvairiomis teatro dailės priemonėmis įgyvendintų spalvingų vaizdų, kuriuos jungia šviesos ir tamsos kontrastai.
2006 m. dailininkė buvo apdovanota Lietuvos nacionalinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ už scenografiją ir kostiumus spektakliui „Vieno tėvo vaikai“ pagal Juozo Glinskio pjesę (rež. B. G. Padegimas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras). 2019 m. už scenografiją E. Balsio operai „Kelionė į Tilžę“ nominuota „Padėkos kaukei“.
