Gimė gausioje penkių vaikų provincijos dvarininko šeimoje. Antuano tėvas mirė, kai būsimam rašytojui buvo vos ketveri. Mokėsi Liono mokykloje, vėliau
Fribūro kolegijoje. Neišlaikęs stojamųjų egzaminų stojo į Prancūzijos karinę jūrų akademiją, tapo Dailės akademijos laisvuoju klausytoju. Studijavo architektūrą. Nuo
1921 m. pradėjo tarnybą
Prancūzijos kariuomenės oro pajėgose
Strasbūre. Dirbo remonto dirbtuvėse, netrukus išlaikė civilinės aviacijos lakūno egzaminus, vėliau, pervestas į
Maroką, tapo karo lakūnu.
1922 m. baigė atsargos karininkų kursus ir buvo paskirtas tarnauti į aviacijos pulką netoli
Paryžiaus.
1923 m. pateko į aviakatastrofą ir buvo atleistas iš kariuomenės. Dirbo įvairius darbus, kol
1926 m. įsidarbino lakūnu Prancūzijos pašto aviacijos kompanijoje „Aéropostale“, gabenusioje siuntas maršrutu
Tulūza –
Kasablanka. 1926 m. paskirtas
Tarfaja stoties viršininku, joje dirbo pusantrų metu ir tuo pat metu parašė pirmą apsakymą „Pietų paštas“.
1929 m. įstojo į
Bresto aukštuosius jūrų aviacijos kursus. Tais pat metais perkeltas į
Argentiną, kur buvo paskirtas „Aeroposta Argentina“ aviakompanijos direktoriumi.
1931 m. parašė jį išgarsinusį romaną „Naktinis skridimas“. 1931 m. grįžo į Prancūziją, vėl dirbo lakūnu įvairiose avialinijose.
1935 m. gruodžio 30 d. liko gyvas, kai jo lėktuvas, bandant pasiekti greičio rekordą, nukrito
Sacharos dykumoje.
1936 m. dirbo Prancūzijos laikraščio korespondentu
Ispanijos pilietiniame kare.
1938 m. sausį persikėlė į
Niujorką, iš kurio vasarį bandė skristi į
Ugnies Žemę, tačiau jo lėktuvas patyrė katastrofą
Gvatemaloje. Grįžo gydytis į Prancūziją. Prasidėjus
Antrajam pasauliniam karui, pradėjo tarnauti Prancūzijos aviacijos žvalgybos dalinyje. Po to, kai
1941 m.
Trečiasis Reichas nugalėjo Prancūziją, persikėlė į Niujorką, kur
1942 m. parašė garsiausią kūrinį „Mažasis princas“.
1943 m. vėl grįžo tarnauti į Prancūzijos oro pajėgų žvalgybinę aviaciją.
