Kamerinių kūrinių muzikinės kalbos pagrindas - linearinis nedidelių melodinių motyvų plėtojimas visuose vertikalės sluoksniuose. Taigi šiuose kūriniuose dominuoja polifoninis faktūros tipas. Dažnai atskiros kūrinio dalys grindžiamos kontroliuojamos aleatorikos epizodais arba tiesiog tampa ostinatinių sluoksnių kompozicija. Vokalinėje ir chorinėje kūryboje svarbus glaudus teksto ir muzikos ryšys. Poetinis tekstas čia tiesiogiai veikia ritmiką, o prasminių teksto akcentų iškėlimas bei išplėtimas dažnai lemia metro kaitą ir visą kūrinio formą.
