Davidas Niksonas buvo "Northern Ballet" meno vadovas nuo 2001 iki 2022 m.
Davidas mokėsi šokti iš pradžių gimtajame Čatamo mieste Ontarijuje, o vėliau - Kanados nacionalinėje baleto mokykloje, kur ir prasidėjo jo mokymasis. Būtent ten dirbdamas jis pirmą kartą susidomėjo choreografija, padėdamas atgaivinti choreografijos dirbtuves, kurioms pritarė mokyklos direktorė Betty Oliphant. Po tolesnių mokymų Europoje jis grįžo į Kanadą mokytis pas Eriką Bruhną ir didįjį rusų mokytoją Eugenijų Valukiną.
Davido karjera prasidėjo Kanados nacionaliniame balete, kur jis sparčiai tobulėjo ir tapo pagrindiniu šokėju, šokančiu pagrindinius klasikinio ir šiuolaikinio repertuaro vaidmenis. 1985 m. jis pradėjo dirbti Berlyno "Deutsche Oper" baleto trupėje pagrindiniu šokėju, kur laimėjo kritikų apdovanojimą už geriausią vyro vaidmenį (1987 m.) ir toliau didino savo choreografinę kūrybą. Be kita ko, 1990 m. Berlyno Hebbel teatre sukūrė ir vadovavo sėkmingai mišriai programai "Davido Nixono ryšiai" (David Nixon's Liaisons).
Davidas išvyko iš Berlyno ir dirbo pagrindiniu kviestiniu artistu Kanados nacionaliniame balete, Miuncheno Bavarijos valstybiniame balete ir Karališkajame Vinipego balete, o 1994 m. grįžo į "Deutsche Oper Ballet" kaip pirmasis baletmeisteris. Tarp jo kviestinių artistų darbų taip pat yra:
1994 m. Davidas tapo BalletMet meno vadovu Kolumbo mieste, Ohajo valstijoje, JAV. Madame Butterfly" (nominuotas MEN apdovanojimui); "Wuthering Heights"; "I Got Rhythm"; "Gulbių ežeras"; "Vasarvidžio nakties sapnas" (nominuotas Olivier apdovanojimui ir MEN apdovanojimui); "Piteris Penas"; "Drakula"; "Trys muškietininkai" (pelnęs MEN apdovanojimą ir nominuotas Olivier apdovanojimui); "Miegančiosios gražuolės pasaka"; Riešutininkas; Hamletas; Kleopatra; Gražuolė ir pabaisa; Didysis Getsbis (nominuotas Nacionaliniam šokio apdovanojimui ir Jungtinės Karalystės teatro apdovanojimui); Pelenė (nominuotas Mančesterio teatro apdovanojimui); Mažoji undinėlė (Brodvėjaus pasaulio apdovanojimo laureatas) ir keletas trumpų kūrinių. Jo sukurta "Drakulos" adaptacija tapo pirmuoju "Northern Ballet" spektakliu, tiesiogiai transliuojamu kino teatruose 2019 m. Helovino dieną.
Davido spektakliai buvo pastatyti visame pasaulyje, įskaitant Europą, Kanadą, JAV ir Pietų Afriką. Pastaruoju metu jis 2017 m. Vakarų Australijos baletui pastatė "Didįjį Getsbį".
2012 m. Deivido choreografija buvo parodyta BBC One televizijos geriausiu laiku rodomoje laidoje "The Greatest Dancer".
Deividas 2003 ir 2006 m. žurnalo "Dance Europe" skaitytojų buvo išrinktas Metų režisieriumi, o 2018 m. Kanados nacionalinė baleto mokykla jam įteikė Keno McCarterio apdovanojimą, skirtą nusipelniusiems Nacionalinės baleto mokyklos auklėtiniams.
Jam vadovaujant "Northern Ballet" taip pat pelnė keletą apdovanojimų: "Critics' Circle National Dance Awards" (Publikos apdovanojimas) 2004, 2005 ir 2006 m.; "Critics' Circle National Dance Awards" (Mecenato apdovanojimas) 2009 m.; "Taglioni European Ballet Awards" (Geriausia trupė) 2014 m.; "South Bank Sky Arts Awards" (Šokio apdovanojimas) 2016 m. už 1984 m. ir 2020 m. už Viktoriją, Jungtinės Karalystės teatro apdovanojimai (Pasiekimai šokio srityje) 2018 m. Šiaurės baletas taip pat buvo nominuotas daugeliui prestižinių apdovanojimų:
South Bank Sky Arts Awards (šokio apdovanojimas) 2017 m. už "Džeinę Eirą"; UKTheatre Awards (pasiekimai šokio srityje) 2016 m.; Critics' Circle National Dance Awards (išskirtinė trupė) 2014, 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 ir 2021 m.
2010 m. sausį Deividui už nuopelnus šokiui Karalienės Naujųjų metų apdovanojimų sąraše buvo suteiktas OBE apdovanojimas.
