šiuo metu Vilniuje ir Niujorke gyvenantis ir kuriantis menininkas. Ji baigė Vilniaus dailės akademijos Tapybos katedrą ir 2016 m. įgijo magistro laipsnį. 2024 m. Minderytė Vilniaus dailės akademijoje sėkmingai apgynė daktaro disertaciją, taip dar labiau praturtindama savo akademinius pasiekimus.
Minderytės meninė praktika sukasi apie vizualinio vertimo koncepciją, kurioje ji nagrinėja reikšmingus pokyčius, vykstančius vaizde, kai jis perkeliamas iš vienos medijos į kitą.
Jos darbų yra įsigiję įvairių muziejų kolekcijos, tarp jų Kiasma (Helsinkis), MOCAK (Krokuva), Noewe fondas (Vilnius), Mo muziejus (Vilnius).
Savo kūryboje Donata Minderytė sutelkia dėmesį į tai, ko reikėtų vengti kalbinio vertimo metu - nutolti nuo originalo, išblukinti pradinę prasmę ir pakeisti pranešimą. D. Minderytė naudoja fotografiją arba kadrus iš kasdienio gyvenimo vaizdo įrašų kaip atminties įrankį. Šiuos vaizdus ji perkelia į tapybos mediją, kurdama vizualinės entropijos reprezentaciją. Užfiksuoti dažais, vaizdai praranda detalumą, intensyvumą ir kontrastą, taip palikdami interpretacinę erdvę vertimui. Baigtas paveikslas vargu ar tiksliai atspindi akimirką, kuri jį įkvėpė: sąmoninga vertimo klaida tampa apibendrintu praeities įvykio pakaitalu, bet ne jo reprezentacija. Praeities naratyvą pakeičia nauja vaizdinė informacija, kuri iškyla, transformuojasi, išnyksta ir sumažėja tiek, kad gali tapti neatpažįstama. Išbalinta tapybos maniera Minderytei tampa meniniu metodu kalbėti apie save, savo atmintį ir pastarosios neišvengiamumą tapti išblukusia praeitimi.
