Eglė Velaniškytė – lietuvių menininkė, žinoma dėl savo indėlio į šiuolaikinį Lietuvos meną, ypač figūrinės tapybos srityje. Tačiau atrodo, kad kyla painiavos dėl jos gimimo metų – šaltiniai nurodo 1958 arba 1976 metus. Tiksliausia turima informacija rodo, kad ji gimė 1976 m.
Kaune, Lietuvoje. Velaniškytė baigė Vilniaus dailės akademiją 1982 m., nors tai gali būti neatitikimas dėl prieštaringų gimimo metų. Ji siejama su menininkų „lūžio kartai“ (proveržio karta), į kurią įeina tokie žymūs veikėjai kaip Ramūnas Čepulis, Pranas Griušys, Vygnantas Paukštė, Audronė Petrašiūnaitė, Šarūnas Sauka.
Dešimtajame dešimtmetyje Velaniškytė buvo viena iškiliausių jaunųjų Kauno tapytojų. Vėliau ji persikėlė į kaimo vietovę, kur toliau tobulino savo meną, sutelkdama dėmesį į nepretenzingus personažus ir tikrą jų patirtį. Jos darbai dažnai pasižymi švelniomis spalvomis, tokiomis kaip pilka, geltona ir rožinė, ir žinoma, kad kūrinius užbaigia per vieną seansą, vengdama perdėto rafinavimo.
Velaniškytės kūrybai būdingas emocinis gilumas ir sąžiningumas, dažnai atspindintis vienatvės ir asmeninių išgyvenimų temas. Jos paveikslai buvo eksponuojami įvairiose parodose, tarp jų – žymioje parodoje „Laimingo Žmogaus tapyba“, kurioje buvo eksponuojami per vieną vasarą sukurti darbai. Nepaisant biografijos neatitikimų, Velaniškytė pripažįstama kaip įsitvirtinusi menininkė Lietuvos šiuolaikinio meno scenoje.
