Emanuele Krakampas pradėjo mokytis muzikos pas savo tėvą Francesco (1788-1828). Nuo 1841 m. jis buvo Neapolio grafo Sirakūzų orkestro pirmasis fleitininkas ir San Pietro a Majella konservatorijos inspektorius. Nuo 1860 m. buvo paskirtas tos pačios konservatorijos pučiamųjų ir medinių pučiamųjų instrumentų mokytoju. Koncertavo Europoje ir Amerikoje, taip pat grojo Tunise, Aleksandrijoje ir Kaire. Jo kompozicijas išleido "Ricordi" Milane ir "Girard" Paryžiuje. Svarbus buvo jo darbas skleidžiant instrumentinę muziką - kartu su Saverio Mercadante jis buvo įrašytas Florencijos kvarteto draugijos (Società del Quartetto) garbės nariu. Jis buvo teatro vadybininkas, kapelų muzikos ekspertas ir politinis veikėjas. Jo garbei Benevente surengtas svarbus fleitos konkursas (žr. Nacionalinis fleitos konkursas). Krakampas buvo pirmasis italų fleitininkas, 1847 m. pritaikęs Boehmo fleitos sistemą. Jo 1854 m. Ricordi leidykloje išleistas "Metodas cilindrinei fleitai Boehmo stiliumi" svarbus ir tuo, kad tai vienas pirmųjų fleitos traktatų, aiškiai atsiribojančių nuo prancūzų mokyklos: taigi naujasis mokymosi kelias prisitaiko prie itališkojo stiliaus, kuriam būdingas akivaizdus operinis kantrumas. Svarbi ir metodikų bei studijų rinkinių trombonui, klarnetui ir ypač fagotui kūryba.
