- vienas svarbiausių Vokietijos kompozitorių, nuo 1990 m. gyvenantis Berlyne.
Poppe studijavo dirigavimą ir kompoziciją Berlyno aukštojoje mokykloje (Hochschule der Künste Berlin) pas Friedrichą Goldmanną, Göstą Neuwirthą ir kt. Be to, jis studijavo garso sintezę ir algoritminę kompoziciją Berlyno technikos universitete (Technische Universität Berlin) ir Karlsrūhės ZKM. Kaip dirigentas Enno Poppe nuolat koncertuoja su "Klangforum Wien", "Ensemble Musikfabrik" ir "Ensemble Resonanz", taip pat su tarptautiniais orkestrais. Nuo 1998 m. jis taip pat yra ansamblio "mosaik" narys ir dirigentas. Enno Poppe dėstė kompoziciją Berlyno Hannso Eislerio aukštojoje muzikos mokykloje, Darmštadterio naujosios muzikos mokykloje (Darmstädter Ferienkursen für Neue Musik) ir "Impuls Akademie" (Gracas).
Enno Poppe yra gavęs užsakymų iš ansamblių visoje Europoje ir už jos ribų, tokių orkestrų kaip Helsinkio filharmonijos orkestras, Los Andželo filharmonijos orkestras, WDR Sinfonieorchester ir festivalių, tokių kaip Donaueschinger Musiktage, Salzburger Festspiele, musica viva (Miunchenas), Ultraschall Berlin, MaerzMusik (Berlynas), Eclat (Štutgartas) ir Wittener Tage für Neue Kammermusik.
Enno Poppe's kūrinius, be kitų, atliko tokie kvartetai kaip Arditti Quartet ir Kairos Quartet, tokie dirigentai kaip Pierre'as Boulezas, Susanna Mälkki, Emilio Pomárico ir Peteris Rundelis bei tokie orkestrai kaip SWR Sinfonieorchester, BBC Škotijos simfoninis orkestras, Symphonieorchester des Bayerischen Rundfunks, Deutsches Symphonie-Orchester Berlin, hr-Sinfonieorchester Frankfurt ir Junge Deutsche Philharmonie. Jo muziką nuolat atlieka šie ansambliai: "Ensemble intercontemporain", "Ensemble Modern", "London Sinfonietta", "Ensemble Resonanz", "Klangforum Wien", "ensemble mosaik", "Ensemble Contrechamps", "Musikfabrik", "Ensemble 2e2m", "SWR Vokalensemble" ir "Neue Vocalsolisten Stuttgart".
Kompozicijoje Interzone (2003-2004) Enno Poppe sukūrė kompoziciją balsui, vaizdo įrašui ir ansambliui, kurioje rašytojas Marcelis Beyeris (sukūręs libretus ir kitiems muzikinio teatro kūriniams) perfrazuoja Williamo S. Burroughso tekstą, kuriame kalbama apie Tangerį (Maroką) - įvairių kultūrų lydymo katilą. Muzikinis teatras Arbeit Nahrung Wohnung (2006-2007 m.) - tai fragmentiška Robinzono-Kruseo istorija apie vienatvę - ir veikėją, kuris neteikia didelės reikšmės išsigelbėjimui. Spektaklyje IQ(2011-2012) Poppe aštuoniuose veiksmuose inscenizuoja intelekto testo aplinką su įvairiais subjektais, "nuolat grįždamas į pradžią, kad pradėtų iš naujo".
Enno Poppe gavo stipendijas, be kita ko, Akademie Schloss Solitude ir Villa Serpentara in Olevano Romano. Tarp apdovanojimų - Berlyno akademijos "Busoni-Kompositionspreis" (2002 m.), Ernsto von Siemenso fondo "Ernst von Siemens Musikstiftung" premija "Förderpreis", "Schneider-Schott-Musikpreis" (2005 m.), Berlyno akademijos "Akademie der Künste" paramos premija (2006 m.) ir "Christoph- und Stephan-Kaske-Preis" (2009 m.). Enno Poppe taip pat gavo Hanso ir Gertrūdos Zenderių fondo (Hans und Gertrud Zender-Stiftung) apdovanojimą "Laimingos naujos ausys" (2011 m.), Hanso-Wernerio-Henzės premiją (2013 m.) ir Vokietijos muzikos premiją (Deutscher Musikautorenpreis 2016 m.
Enno Poppe yra Berlyno akademijos (Akademie der Künste Berlin, nuo 2008 m.), Šiaurės Reino-Vakarų akademijos (Nordrhein-Westfälische Akademie der Wissenschaften und der Künste, nuo 2009 m.) ir Bajoro akademijos (Bayerische Akademie der Schönen Künste, nuo 2010 m.) narys.
