"FABRIZIO FICIUR gimė Trieste, gimtajame mieste studijavo ir baigė smuiko ir mušamųjų instrumentų specialybes. 1991 m. įgijo orkestrinio dirigavimo diplomą pas bulgarų maestro Ludmillą Descevą; tais pačiais metais įkūrė ir nuo to laiko vadovauja kameriniam orkestrui "Camerata Strumentale Italiana", su kuriuo, pasirinkęs tipišką XX a. muzikos repertuarą, sulaukė sėkmės Italijoje ir užsienyje. 1991 m. ir 1992 m. jis dalyvavo Sankt Peterburgo Rimskio-Korsakovo valstybinės konservatorijos orkestrinio dirigavimo kvalifikacijos tobulinimosi kursuose pas maestro Michailą Gheorgjevičių Kukuškiną ir gavo specialų įvertinimą su diplomu už XX a. italų simfoninės muzikos interpretaciją. Nuo 1992 iki 2005 m. dirigavo Triesto "Teatro dell'Opera Giuseppe Verdi" kameriniam orkestrui, su kuriuo dalyvavo "Mittelfest" festivalyje Cividale ir buvo pakviestas į Budapeštą atstovauti Italijai. Vadovaudamas orkestrui "Camerata Strumentale Italiana" jis buvo pakviestas į Palma de Maljorkoje vykusį festivalį "Festival Internacional de Música y Arte". Dirigavo Italijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Austrijoje, Rusijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Serbijoje, taip pat stovėjo ant San Francisko kamerinio orkestro ir Fairfieldo koncertinio orkestro (JAV) bei Vienos sinfoniettos (Austrija) podiumo. Dažnas svečias Milano "Teatro Dal Verme", dirigavo Lombardijos regioniniam orkestrui ir Guido Cantelli orkestrui su "La Scala" solistais, taip pat Bruno Madernos orkestrui Ravenoje, kur dirigavo tokio kalibro atlikėjams kaip Davidas Garretas ir Stefanas Milenkovičius. Triesto "Teatro dell'Opera" jis dirigavo Strawinskio "L'Histoire du Soldat" ir Prokofjevo muzikinę pasaką "Petras ir vilkas"; San Francisko "Golden Gate" teatro operos sezone dirigavo Leoncavallo "I Pagliacci". Jis vadovavo Belgrado styginių orkestrui, gastroliavo Meksikoje ir stovėjo ant orkestro "Orquesta Sinfónica Nacional" podiumo Kuboje. Su orkestru "Camerata Strumentale Italiana" nuo 2013 m. jis nuolat kviečiamas gastroliuoti Estijos, Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos sostinėse. Jis įrašinėjo HMS- Prancūzijoje, RTV- Slovėnijoje ir SONY- Austrijoje." (paimta iš interneto svetainės www.cameratastrumentaleitaliana.com/)