lenkų pianistas ir kompozitorius. Laikomas vienu garsiausių, įtakingiausių pianistų, „tarp savo kartos muzikantų neturėjęs lygių“.
Šopenas gimė lenkės ir emigranto iš Prancūzijos šeimoje Želiazova Volios kaimelyje Lenkijoje, kur buvo pakrikštytas kaip Fryderyk Franciszek Chopin. Užaugo Varšuvoje. Tėvynėje pripažintas genijumi, Šopenas būdamas dvidešimties išvyko į Paryžių, kur sėkmingai padarė atlikėjo, kompozitoriaus ir mokytojo karjerą. Ten susigalvojo savo vardo prancūzišką variantą Frédéric-François.
1837–1847 m. draugavo su prancūzų rašytoja Žorž Sand (George Sand). Sulaukusį 39 metų, silpnos sveikatos Šopeną palaužė plaučių tuberkuliozė.
Daugiausia kompozicijų Šopenas kūrė fortepijonui, kaip ir Laidotuvių Maršą (antros sonatos fortepijonui dalį, sukurtą gerokai anksčiau prieš kitas sonatos dalis). Jo dvidešimt keturi etiudai priskiriami aukštos klasės fortepijono repertuarui. Nors dauguma jo kūrinių reikalauja aukštos atlikimo technikos, juose akcentuojamas poetinis skambesys, niuansai ir ekspresijos gilumas. Šopeno muzikai įtaką darė lenkų liaudies muzika, klasikinė Bacho, Mocarto ir Šuberto tradicija ir Paryžiaus salonų, kuriuose Šopenas dažnai lankėsi, atmosfera. Šopeno įneštos inovacijos stiliuje, harmonijoje ir muzikinėje formoje bei sąsajos su tautiniu koloritu išliko reikšmingos ir darančios įtakos per visą vėlyvojo romantizmo laikotarpį.
Šopenas priskiriamas prie romantizmo ir XIX a. klasicizmo epochų muzikų.
