Per nepilnus dvidešimt metų "Cappella Mediterranea" įsitvirtino kaip viena ryškiausių baroko ir klasikinės muzikos interpretacijos grupių. Jos garso savybės - atsidavimas, subtilumas ir spalvos - vienbalsiai sutinkamos tarp klausytojų, kurie turi galimybę ją išgirsti, ir visur giriamos kritikų. Šį ansamblį Leonardo García Alarcónas įkūrė 2005 m., kad jis tarnautų visiems pasaulio lotynų muzikos repertuarams. Nuo madrigalinio repertuaro iki didingos spektaklinės operos, "Cappella Mediterranea", priklausomai nuo atliekamų kūrinių, pasirodo mažais arba didesniais būriais. Pradėjusi nuo itališkojo ar ispaniškojo repertuaro, visuma, vadovaudamasi savo vadovo smalsumo dvasia, imasi interpretuoti prancūzų, flamandų ar germanų kompozitorių kūrinius. Jei kamerinis Claudio Monteverdi, Barbaros Strozzi, Sigismondo d'India ar Jacques'o Arcadelto madrigalų repertuaras išryškina liutnininkus, gambininkus ar baroko smuikininkus, susibūrusius prie Leonardo Garcíos Alarcono klavesino ir vargonų, tai neabejotinai platesnio repertuaro atradimas ar atradimas iš naujo įtvirtino tarptautinę "Cappella Mediterranean" reputaciją. Taigi Michelangelo Falvetti "Visuotinio dilužio" ir "Nabuko" perstatymai Ambronay festivalyje, vėliau Antonio Draghi "El Prometeo", Francesco Sacrati "La Finta Pazza" ar Luigi Rossi "Il Palazzo Incantato" Dižono operoje (prieš perstatymus Nansi, Ženevoje ar Versalio karališkojoje operoje) atskleidė visuomenei naujus ar nežinomus kūrinius, esminius operos istorijos etapus. Šiame repertuare "Cappella Mediterranea" muzikantai dalyvauja Leonardo Garcíos Alarcono tyrimuose, susijusiuose su muzikos autentiškumo, artikuliacijos, įsikūnijimo idėjomis. Jo trauka visoms teatrališkumo formoms paskatino juos visus kartu dalyvauti stebinančiose Rameau "Indes galantes", nešamose Bintou Dembélé choreografijos ir pastatytose Clément'o Cogitore'o, kuris 2019 m. triumfavo Bastilijos operoje, arba Lully "Ačio" perskaityme, kurio choreografiją ir režisūrą sukūrė Angelinas Preljocajus (Ženeva ir Versalis 2022 m.). Šie žygiai prancūzų muzikos link neturėtų priversti pamiršti to, kas išlieka "Cappella Mediterranea" repertuaro šerdimi, t. y. Monteverdžio, pirmiausia daug kartų kartojamo (ir įrašyto su Valerio Contaldo pagrindiniame vaidmenyje) "Orfėjo" ir "Popėjos karūnavimo" (Aix-en-Provence 2022, atnaujinta Versalyje 2023 m. sausį), taip pat Francesco Cavalli: ansamblis dalyvavo spektakliuose "Elena" (Aix-en-Provence 2013), "Eliogabalo" 2016 m. Paryžiaus operoje, "Il Giasone" (Ženeva 2017) ir "Erismena" (Aix-en-Provence 2017). Dar viena visumos ašis - sakralinis repertuaras. Taigi Monteverdžio "Vespro della Beata Vergine" ir Bacho Mišios h-moll bei "Švento Mato pasija" paliko atmintyje itin intensyvias akimirkas, ypač dėl visumos bendradarbiavimo su Namiūro kameriniu choru, kurio meno vadovas nuo 2010 m. yra Leonardo García Alarcónas. Visai neseniai ansamblis atsivėrė šiuolaikiniam repertuarui Leonardo Garcíos Alarcóno stambios kompozicijos premjeros proga: oratorijos "La Passione di Gesù" - galingo ir labai asmeniško kūrinio, kuris 2022 m. rudenį buvo audringai sutiktas Ambronay ir Ženevoje, o šią vasarą bus pakartotas Saint-Denis festivalyje ir Namūro Didžiojoje menėje. Tarp svarbiausių 2023 m. projektų planuojama sukurti Antonio Draghi oratoriją "Il Dono della Vita Eterna" ir Philippe'o d'Orléans operą "La Jerusalem Délivrée" su Versalio baroko muzikos centru. Cappella Mediterranea diskografijoje - daugiau kaip 30 kritikų puikiai įvertintų įrašų, įrašytų leidyklose Ambronay Editions, Naïve, Ricercar ar Alpha Classics. 2021 m. išleista "L'Orfeo", kurią išleido "Monteverdi" ir "Lamenti &"; "Sospiri", kurią išleido Sigismondo d'India su Mariana Flores ir Julie Roset, o 2022 m. - pasaulinė premjera "La Finta Pazza de Sacrati" su Mariana Flores. 2023 m. planuojama išleisti "Amore Siciliano", "mažąją Toską", įsivaizduojamą pagal išmoktą muziką ir populiarią XVII-XVIII a. Italijoje.