muzikos grupė iš Australijos, susikūrusi 2010 m. Melburne. Dabartinę grupės sudėtį sudaro Stu Mackenzie, Ambrose Kenny-Smith, Cook Craig, Joey Walker, Lucas Harwood ir Michael Cavanagh. Jie garsėja nuolatiniu įvairių muzikos žanrų tyrinėjimu, energingais gyvais pasirodymais ir itin gausia savo įrašų kolekcija.

Grupės diskografija išties įspūdinga – pernai išleistas 25-tasis studijinis albumas. Pradėję nuo garažinio ir surfroko, „gizzardai“ išleido psichodelinio ir progresyvaus roko albumus, vėliau savo kūrybą papildė džiazo ir folko elementais, įvairių metalo atmainų, išbandė netgi okultinį repą ir synth-pop. Vienas grupės fanų juokauja, jog pardavęs „gizzardų“ įrašų kolekciją, jis surinktų namo užstatui reikalingą sumą.

Interneto leidinys „Stereogum“ apibendrina: „Tai reta grupė, galinti įtikinamai sulieti linijas tarp „Phish“, „Neu!“, „King Crimson“ ir „Osees“, tačiau išlaikanti savo originalų skambesį.“

2024-taisiais gupė planuoja sugroti beveik 60 koncertų visame pasaulyje, t. y. vidutiniškai kiekvieną savaitgalį, o kartais ir dažniau. Kai kurie jų pasirodymai pažymėti specialia žyme: „3 valandų maratonas“.

Tiek kūryboje, tiek įrašuose, muzikantai nuolat ieško netikėtų sprendimų. Viename albumų vokalistas savo balsą įrašinėjo kambaryje išdėliojęs keturis „aifonus“. Kito albumo skambesį kritikai apibūdino tarsi įrašytą gretimame kambaryje per vilnonę kojinę. Įkvėpti Vidurio Rytų ir Turkijos muzikos, „gizzardai“ adaptavo savo gitaras pagal tradicinius šio regiono instrumentus. Muzikantai eksperimentuoja su Vakarų roko tradicijoje neįprasta mikrotonine muzika bei poliritmais. Į skeptikų klausimą „Kam taip daryt“, jie atsako „O kodėl ne“.

Naujausiame grupės albume “The Silver Cord” muzikantai, įkvėpti įsigyto elektroninio „Simmons“ būgnų rinkinio, atsisakė gitarinio roko skambesio, o sutelkė dėmesį į sintezatorinę muziką. Leidinį sudaro dvi dalys: pusvalandžio trukmės originalios kompozicijos ir daugiau nei pusantros valandos skambančios prailgintos jų versijos. Įdomu, jog taip pat 2023-aisiais išleistame „PetroDragonic Apocalypse” skamba visai kitokia muzika – jame muzikantai atiduoda duoklę sunkiojo metalo skambesiui. Patys muzikantai šiuos du įrašus pristato kaip skirtingas bei viena kitą papildančias In ir Jang puses.

„King Gizzard & the Lizard Wizard“ itin rūpi aplinkosaugos problemos. 2020-taisiais už singlą "If Not Now, Then When?" jiems buvo įteiktas Aplinkosaugos muzikos prizas. Gautus 20 tūkst. dolerių muzikantai paaukojo pelno nesiekiančiai organizacijai „The Wilderness Society“. Kiek anksčiau jie išleido trumpą dokumentinį filmą, už kurio peržiūras surinktus pinigus grupė paaukojo iniciatyvoms padedančioms Australijos aborigenams. Praėjusį rudenį muzikantai ragino tautiečius palaikyti vietinių gyventojų teises referendume „Indigenous Voice to Parliament“.

Kaip sako „Pitchfork“, „Keturiolika metų nuo jų karjeros pradžios, o grupės ištvermė yra begalinė. Jie perėjo per senovės Mesopotamiją į kosmosą ir vis dar atrodo, kad ieško naujų teritorijų.“