Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras – didžiausias profesionalus orkestras ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione. Sezono metu orkestras dalyvauja teatro spektakliuose bei premjerose, o šiam pasibaigus, kasmet džiugina Klaipėdos ir aplinkinių miestelių gyventojus bei svečius didingomis koncertinėmis programomis vasaros festivaliuose.
Šiandieninis beveik 60 narių turintis KVMT orkestras išaugo iš 1956 m. įkurtos Klaipėdos liaudies teatro orkestro, kurį iš pradžių tesudarė 13 muzikantų – Klaipėdos muzikos mokyklos (dabar Satsio Šimkaus konservatorija) mokytojai, studentai ir mėgėjai. Tris dešimtmečius teatras veikė kaip mėgėjų kolektyvas – visi atlikėjai repetuodavo ir dalyvaudavo spektakliuose neatlygintinai, vadovaujami dirigentų Aleksejaus Pozdnejevo, Aleksandro Buzio, Augustino Kepenio, Roberto Varno, Algio Jono Lukoševičiaus, Vladimiro Konstantinovo, o ilgiausiai – Kazio Kšano (1966–1986).
Klaipėdos liaudies operai pasiekus profesionalų lygį, 1987 m. įkurtas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Su orkestru toliau dirbo, KVMT spektakliams ir koncertams dažnai diriguodavo Lietuvos ir užsienio kviestiniai dirigentai: Gintaras Rinkevičius (A. Žigaitytės opera „Mažvydas“, 1988), Dante Anzolini (G. Verdi „Traviata“, 1994), Jonas Aleksa (K. Weillio „Trijų grašių opera“, 2001), Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Modestas Pitrėnas, Martynas Staškus, Robertas Šervenikas, Vytautas Lukočius, Davidas Geringas, Modestas Barkauskas, Andris Veismanis, Normunds Vaicis, Imantas Resnis (Latvija), Martinas Lutzas (Vokietija), Josefas Wallnigas (Austrija), Salvatore Cicero (Šveicarija), Erki Pehkas (Estija) ir daugelis kitų.
1993 m. KVMT vyriausiuoju dirigentu tapus Stasiui Domarkui (vadovavo teatrui iki 2004 m.), repertuaras pasipildė ne tik operetėmis, miuziklais, operomis, bet ir oratorijomis, kantatomis, kitais stambiais koncertiniais kūriniais solistams, chorui ir orkestrui. Rengiant simfoninės muzikos programas, didesnės apimties kūriniams atlikti buvo pasitelkiami kviestiniai muzikantai. Iš tokios praplėstos sudėties KVMT orkestro išaugo Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, S. Domarko įkurtas 1993 m. Jis neretai talkindavo ir dirigento iniciatyva 1998–2020 m. rengtame operos ir simfoninės muzikos vasaros festivalyje „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. 2019 m. švenčiant dirigento 80-metį, S. Domarkui pirmajam buvo įteiktos teatro Garbės dirigento regalijos. Vėlesniais metais teatro orkestrui vadovavo Ilmaras H. Lapinis, Dainius Pavilionis (2010–2015), Vladimiras Ponkinas (2016), nuo 2017 m. vyriausioju dirigentu tapo Tomas Ambrozaitis. Per pastaruosius keletą metų orkestras gerokai atsinaujino, profesiškai sustiprėjo.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro repertuare – ryškiausi klasikos šedevrai, šiuolaikinė Lietuvos bei užsienio kompozitorių muzika. Muzikinio teatro simfoninis orkestras ne kartą įkvėpė naujiems sumanymams ir klaipėdiečius kompozitorius. Kolektyvas pirmasis atliko Alvido Remesos Simfoniją Nr. 4 „Ecce Homo“ (1999), skirtą krikščionybės 2000-ųjų metų jubiliejui paminėti (įrašyta ir išleista kompaktinė plokštelė), taip pat kitas tris kompozitoriaus kompozitoriaus simfonijas, Vladimiro Konstantinovo stambios formos kūrinius.
Su orkestru koncertavo garsūs Lietuvos bei užsienio solistai ir kolektyvai, tarp jų – smuikininkai Ingrida Armonaitė, Ingrida Rupaitė, Vilhelmas Čepinskis, lūpinės armonikėlės virtuozas Gianluca Littera (Italija), fleitininkas Lukaszas Długoszas (Lenkija), dainininkai Michailas Svetlovas (JAV), Almas Švilpa, Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus, Oscar Marín (Ispanija), Violeta Urmana ir Alfredo Nigro (Italija), Kauno valstybinis choras, Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, choras „Vilnius“, Vilniaus savivaldybės mišrus choras „Jauna muzika“. Orkestras gastroliavo Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.
