ištakos siekia 9 dešimtmetį, kai šalies džiazo grandas Vladimiras Čekasinas tuometinėje Lietuvos valstybinės konservatorijos džiazo studijoje subūrė orkestrą iš norinčių groti džiazą.

Kolektyvas virto šio universalaus menininko kūrybine laboratorija. Per penkerius gyvavimo metus Lietuvos valstybinės konservatorijos bigbendas parengė tris dideles programas, kuriose susilydė įvairiausi džiazo stiliai - nuo regtaimo iki avangardo, etnomuzika, rokas, įvairios epochos bei muzikavimo manieros.

Šis orkestras sovietmečiu buvo savotiška laisvės oazė, ugdžiusi nestandartinį muzikantų bei publikos mąstymą. Džiazo novatoriai surengė daugiau kaip šimtą koncertų Lietuvoje ir svetur, sensacingai iškopė į pirmąsias sovietinių džiazo anketų vietas.

Bigbendo solistai buvo V.Čekasinas ir jo mokiniai - saksofonininkai Petras Vyšniauskas bei Vytautas Labutis. Ritmo grupę sudarė V.Čekasino kvarteto nariai: pianistas Olegas Molokojedovas, bosininkas Leonidas Šinkarenka ir būgnininkas Gediminas Laurinavičius.

Daugumai muzikantų V.Čekasino vadovaujamas bigbendas tapo svarbiausia profesinė mokykla. Ji išugdė šių dienų šalies džiazo elitą.

10 dešimtmečio pradžioje studentų bigbendo tradiciją LMTA atgaivino Eugenijus Vedeckas. Jo vadovaujamas bigbendas ėmė rodytis tarptautiniuose festivaliuose, kviestis bendriems projektams užsienio džiazo ir bigbendo muzikos autoritetus.