Šiam pasauliui reikia lietuvių trijulės, kuri dainuoja ispaniškai, kuria skrybėles ir kiša rankas į didesnes nei Elvis rankoves. Laimei, Planeta Polar berniukai reguliariai teikia būtent šią paslaugą. Gražiai stokojantys logikos, jų puošnūs kostiumai sukuria absurdišką kontrastą su kukliu, naminiu sceniniu pasirodymu, o jie pristato neįtikėtinai autentišką lotyniškų karnavalinių dainų repertuarą, kuris, jūsų manymu, buvo parašytas kažkur netoli Karibų, o ne prie Baltijos jūros.

Jų deklaruojama misija – priversti žmones purtyti klubus, o to lietuviai paprastai nedaro. „Iššūkis priimtas“, – sako Planeta Polar, pasiėmusi bosinę gitarą, bongo ir akordeoną su žaisliniu sintezatoriumi. Pagrindiniai pasirodymo akcentai yra daina apie didįjį dramblį, apie mergaitę ir „Puro Carnaval“, daina, kuri nenuostabu apie karnavalo grynumą. Paklaustas, kodėl rašo ispaniškai, o ne lietuviškai, lyderis Adomas paaiškina: „Nes aš nemoku rašyti dainų lietuviškai“. Būkime sąžiningi – mažai kas tai daro.

„Planeta Polar“ skamba taip, kaip „The Doors“ skambėtų, jei vietoj psichodelikų būtų vartoję stimuliatorius. Galbūt šis paaiškinimas jums nėra prasmingas, bet atminkite, kad neprivalote suprasti „Planeta Polar“ ar jų žodžių, kad galėtumėte smagiai praleisti laiką klausydamiesi jų muzikos.