Profesinę meninę veiklą ansamblis pradėjo 1953 m., vadovaujamas Zbigniewo Soi. Kiti vadovai buvo: Romanas Kuklevičius (1955-1971 m.), Juzefas Bokas (1971-1974 m.), Antonis Šalińskis (1974-1978 m.), Henrikas Vojnarovskis (1978-2016 m.). Nuo 2017 m. sausio mėn. vadovavimą perėmė Bartoszas Michałowskis.
Pagrindinė Nacionalinės filharmonijos choro meninė veikla - dalyvavimas simfoniniuose ir oratoriniuose koncertuose su Nacionalinės filharmonijos orkestru ir a cappella namų scenoje. Čia choras pasirodo daug kartų per kiekvieną sezoną, nuolat dalyvauja tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje "Varšuvos ruduo" ir tarptautiniame festivalyje "Wratislavia Cantans".
Kolektyvas vykdo intensyvią meninę veiklą tarptautinėje arenoje. Koncertavo Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Suomijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Islandijoje, Izraelyje, Vokietijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o 2015 m. gegužę kartu su Nacionalinės filharmonijos orkestru dalyvavo koncertiniame ture Jungtinėje Karalystėje. Jį taip pat kviečia koncertuoti tokie orkestrai kaip Berlyno filharmonijos, Miuncheno filharmonijos, Berlyno "Rundfunk-Sinfonieorchester", Berlyno "Deutsches Symphonie-Orchester", "Bamberger Symphoniker", Tel Avivo ir Jeruzalės simfoniniai orkestrai, "Orchestrall'Accademia Nazionale di Santa Cecilia", Paryžiaus "Scala" orkestras Milane.
Pirmasis choro pasirodymas operos scenoje lėmė tolesnius kvietimus: į Milano "La Scala" (1989 m. - Oberonas Weberis, 1990 m. - Fidelio Beethovenas), Venecijos "La Fenice" (1986 m. - Žodis Stravinskio fornikatorius, 1987 m. - Mozarto "Stebuklingoji fleita"), Paryžiuje (1989 m. - Fidelio Beethoveno), Palerme (1992 m. - Karalius Rogeris Szymanowskio, 1993 m. - Karalius StravinskioAntygona Włoszka w Algierze Rossini). 1988 m., 1990 m. ir 2001 m. choras dalyvavo Jonui Pauliui II Vatikane surengtuose iškilminguose koncertuose.
Kolektyvui dirigavo iškilūs Lenkijos ir užsienio bičių meistrai bei kompozitoriai - Moshe Atzmon, Gary Bertini, Andrzej Boreyko, Sergiu Comissiona, Henryk Czyż, Charles Dutoit, Vladimiras Fedosejevas, seras Charlesas Grovesas, Jacekas Kaspszykas, Kazimierzas Kordas, Janas Krenzas, Helmutas Kochas, Witoldas Lutosławskis, Lorinas Maazelis, Grzegorzas Nowakas, Seiji Ozawa, Krzysztofas Pendereckis, Zolt?n Peskó, seras Simonas Rattle'as, Helmuthas Rillingas, Wolfgangas Rennertas, Ljubomiras Romanskis, Witoldas Rowickis, Hannsas-Martinas Schneidtas, Jerzy Semkowas, Davidas Shallonas, Giuseppe Sinopoli, Stanisławas Skrowaczewskis, Leopoldas Stokowskis, Igoris Strav.
Didžiajame Nacionalinio filharmonijos choro repertuare - daugiau kaip 400 oratorinių kūrinių ir a cappella įvairių epochų - nuo viduramžių iki šių dienų - kūrinių. Ypatingą vietą užima lenkų muzika, ypač Krzysztofo Pendereckio kūryba. Kolektyvas atlieka ir įrašo visus jo oratorinius ir a cappella kūrinius. 2017 m. vasarį pasirodė pirmasis albumas iš serijos Pendereckis diriguoja Pendereckiui (Dies illa, Palmės Dovydui ir Himna šv. Daniiła ir Wojciecha) pelnė prestižinį "Grammy" apdovanojimą geriausio chorinio atlikimo kategorijoje. Šiam apdovanojimui buvo nominuoti penki ankstesni įrašai: (du kartus, 1991 m. - vadovaujant kompozitoriui, 2004 m. - vadovaujant Antonijui Vitui), Polskie Requiem(2005 m.), 7-oji simfonija "Septyni Jeruzalės vartai" (2007 m.), Jutrznia (2009 m.). Albumui taip pat buvo nominuoti Karolio Szymanowskio kūriniai Stabat Mater, Demeter ir Veni Creator (2008 m.). Įrašas Lenkiškojo Requiem taip pat buvo apdovanotas 2005 m. "Record Academy Award 2005" apdovanojimu (skiria japonų žurnalas "Record Geijutsu"). 2009 m. balandį pirmasis albumas su Stanisławo Moniuszkos mišiomis (DUX) buvo apdovanotas Fryderyko apdovanojimu Metų albumo kategorijoje - chorinė ir oratorinė muzika.
2010 m. gegužę antrasis albumas buvo apdovanotas Prancūzijos akademijos "Academie du Disque Lyrique" Auksiniu Orfėjumi - Arturo Toscanini geriausios fonografinės iniciatyvos kategorijoje, kuria laikoma Stanisławo Moniuszkos kūrybos populiarinimas. Abu albumai yra vieninteliai visų Kompozitoriaus mišių įrašai pasaulinėje rinkoje. 2011 m. kovą choras gavo Frydricho statulėlę už 1989 m. įrašą "Requiem". Missa pro defunctis Romano Maciejevskio, 2010 m. kompozitoriaus 100-ųjų metinių proga iš naujo išleistą nauju grafiniu dizainu. Dar du kartus Fryderykius gavo už Karolio Szymanowskio kūrinių įrašus: 2018 m. - už albumą su Litonija Mergelei Marijai, Stabat Mater ir 3-iąja simfonija "Nakties giesmė" (kartu su Nacionalinės filharmonijos orkestru, vadovaujamu Jaceko Kaspszyko), o 2020 m. - už operos Hagith įrašą (kartu su Lenkijos radijo orkestru, vadovaujamu Michalo). 2018 m. jis dalyvavo įrašant monumentalų rinkinį "100 iš 100". Muzikiniai dešimtmečiai iš laisvės, kurį išleido Lenkijos muzikos leidykla ir kuriame pristatoma 100 lenkų kompozitorių 1918-2019 m. kūrinių. Kolektyvas įrašė Romano Padlevskio, Juliuszo Lucuko ir Twardowskio "Romualdo" kūrinius, o prie rinkinio buvo pridėti ankstesni Szymanowskio kūrinių įrašai (visas rinkinys taip pat buvo pagerbtas Frydricho 2020 m.).
Kolektyvo mokinys taip pat įtraukė giesmes (DVD ir CD įrašas) ir, be kita ko. Mesiją, "Izraelį Egipte" ir Judą Makabėjų Hungą, Mozarto "Requiem", "Fidelio" ir Bethoveno 9-ąją simfoniją, Verdi "Requiem", "Fausto pasmerkimas" Berliosis, Te Deum Bruckneris, Elsnerio "Pasija", Mahlerio Simfonija Nr., Monikoniškoji viršutinė Monikovas, Maksas.K's Monk's Antrasis, Scenos "Fol", "Holender tułacz a pro pace Kilar, Ein deutches Requiem Brahmsa, Requiem Dvoržako ir Simfonija VIII "Lenkų" Vajnbergo.
.