Idėja, kad dėvimas drabužis paslepia kūną, tačiau atidengia žmogaus charakterio ypatumus, socialinį statusą ar gyvenimo stilių, nėra nauja. Tačiau būdas, kuriuo ši olandų menininkė kalba apie tai, išties labai savitas.
G.Koster kuria kostiumus-skulptūras, kurias ilgainiui pradėjo fiksuoti fotografijose. Išstovėti parodų salėje su aukštakulniais, galvą paslėpus dėžėje ar dar kokioje neįprastoje pozoje fiziškai labai sudėtinga. Pusvalandis ar valanda ekspozicijų salėse menininkės netenkino. Jai norėjosi pratęsti gyvų skulptūrų gyvenimą. Šiam tikslui puikiai pasitarnavo fotografija.
Įprastai žmonių nuotraukose kalba jų veido išraiška, akys, o G.Koster darbuose pagrindinę žinutę siunčia kostiumas – skulptūros veidas slepiamas: dėžėje, namelyje, cilindre, pirkinių krepšyje ir kitais originaliais būdais.
Menininkės kūryba nestokoja ironijos, švelnios kritikos, kartais kandumo ir visada – paslapties.
G.Koster kūryboje būtent kostiumas mums pasakoja istoriją apie žmogų ir jo santykį su aplinkiniu pasauliu. Menininkė tai padaro nenusakomai įtaigiai, sukuria magnetizuojančią paslaptį, kurią knieti įminti. Už kiekvieno jos darbo – žinutė, kurią parodose besilankantys žiūrovai bando išskaityti, daro asmenukes, gulasi ant grindų, norėdami pažvelgti į skulptūros vidų.
Neretai menininkė sulaukia ir šmaikščių žiūrovų komentarų. Antai apžiūrėjęs darbą "Gespikkeld" ("Taškuoti") vyrukas atsiuntė G.Koster komentarą: "Jūs teisi. Kraujomaiša, geriausia, kas gali nutikti. Prieš save matote gyvą pavyzdį – esu rasių kryžminimo produktas."
2017-ųjų pabaigoje menininkė leidosi į naują kūrybinį nuotykį. Kauno šokio teatre "Aura" ji kūrė ir savo rankomis siuvo kostiumus šokio spektakliui "Sprendimas". Žvelgiant į menininkės sukurtus apdarus, akivaizdu, kad laukia išskirtinai įdomi premjera. Šiuolaikiniam šokiui nebūdingi kostiumai neišvengiamai diktuoja savo taisykles, tad galima numanyti, kad tiek choreografė Birutė Letukaitė, tiek "Auros" šokėjai nustebins neįprastais choreografiniais sprendimais.
