Daugiausiai kūrė simfonijas ir dainų ciklus. Viso sukūrė 10 simfonijų (paskutinė nepilna) ir apie 50 dainų. Vienas jo garsiausių kūrinių yra „Aštuntoji simfonija“, dar vadinama „Tūkstančio atlikėjų simfonija“. Jai atlikti reikalingi: 8 dainininkai, 2 dideli chorai, vaikų choras, 50 styginių, 40 pučiamųjų, vargonai, fisharmonija, 5 arfos, fortepijonas ir daug įvairių mušamųjų. Dar G. Maleris garsėjo iki tol dar nekurtomis simfonijomis, pvz., „Simfonija altui“ buvo sukurta balsui, o ne orkestrui kaip tas buvo priimtina anksčiau, kūrė daug dainų pagal senąsias kinų eiles iš VIII–IX a.
Ilgą laiką G. Maleris buvo žinomas visų pirmą kaip vienas geriausių savo kartos Europos dirigentų. Jo lėto veiksmo simfonijos publikos nebuvo priimamos palankiai, o fašistinėje Vokietijoje jo muzika dėl kompozitoriaus žydiškos kilmės buvo draudžiama. Įvertinimo ir pasaulinio populiarumo G. Malerio muzika sulaukė XX a. antroje pusėje. Jo kūryba laikoma svarbia jungtimi tarp vėlyvojo romantizmo ir ankstyvojo XX a. pr. modernizmo muzikos.
