Helmutas Dantinas - austrų kilmės amerikiečių aktorius, dažnai vaidinęs nacius ketvirtojo dešimtmečio trileriuose. Bene geriausiai žinomi jo vaidmenys - vokiečių pilotas filme "Ponia Miniver" ir beviltiškas pabėgėlis filme "Kasablanka", kuris lošdamas azartinius žaidimus bando gauti pinigų kelionės vizai sau ir savo žmonai. Kai aktoriaus karjera sumenko, jis ėmėsi prodiuserio veiklos.
Dantinas įstojo į Kalifornijos universitetą Los Andžele. Jo giminaičiai manė, kad jis užsiims verslu, bet jis susidomėjo teatru. Savo aktoriaus karjerą JAV jis pradėjo Pasadenos dramos teatre, o kad galėtų susimokėti už išlaidas, dirbo dviejose degalinėse. Dantiną pastebėjo "Warner Bros" talentų ieškotojas ir pasirašė su juo sutartį.
Dantine'as atliko nepripažintus vaidmenis filmuose "Tarptautinė eskadrilė" ir "Būti ar nebūti", o pirmąjį pripažintą vaidmenį atliko MGM filme "Ponia Miniver", kur suvaidino numuštą vokiečių pilotą, kurį suėmė pagrindinė herojė (vaidino Greer Garson). Filmas tapo didžiuliu hitu, o Dantinas sulaukė daug teigiamo dėmesio dėl vaidmens jame. 1942 m. rugpjūtį "Warners" su juo pasirašė naują aktoriaus sutartį. Studija jį užėmė vaidmenimis filmuose apie Antrąjį pasaulinį karą: "Žuvėdra", "Beviltiška kelionė", "Kovojant su Errolu Flinnu" ir "Karinis jūrų laivynas". Filme "Kasablanka" jam teko simpatiškas jauno pabėgėlio, bandančio ir nesėkmingai bandančio užsidirbti pinigų lošdamas, vaidmuo. "Warners" pradeda teikti Dantinui didesnius vaidmenis "A" klasės filmuose: "Laikrodis prie Reino", "Tamsos pakraštys", kuriame jis vaidina nacių karininką ir vėl kovoja su Errolu Flinnu, ir "Misija Maskva", kuriame vaidina simpatišką rusą.
Dėl geros Dantino išvaizdos jis sulaukė daug gerbėjų laiškų ir, kaip rašoma viename profilyje, "studija pradėjo suprasti, kad turi ne tik Holivudo hitlerininką, bet ir ką nors kitą". Warners paskelbė, kad įsigijo Normano Krasnos filmą "Naktinis veiksmas", kuris turėjo tapti Dantino vaidmens atlikimo priemone, tačiau filmas, atrodo, nebuvo sukurtas. Vietoj to jam teko didelis piktadario vaidmuo filme "Šiaurės persekiojimas" (1943 m.), kuriame jis vaidino Šiaurės Kanadoje besislapstantį nacį, vėl kovojantį su Errolu Flynnu.
Vėliau "Warner Bros." jam skyrė simpatišką vaidmenį filme "Pasala į Marselį" (Passage to Marseille) ir jis buvo viena iš kelių žvaigždžių filme "Holivudo valgykla" (Hollywood Canteen). 1944 m. parodijų organizatoriai, balsuodami už "Rytojaus žvaigždes", Dantiną išrinko 10 numeriu. Kompanija "Warners" jam skyrė simpatišką pagrindinį vaidmenį filme "Viešbutis Berlynas" (Hotel Berlin), kuriame jis vaidino vokiečių pogrindžio lyderį. Dar kartą jis vaidino besislapstantį nacį filme "Pabėgimas dykumoje", filmo "Suakmenėjęs miškas" perdirbinyje. Paskutinis jo vaidmuo Warners kompanijoje buvo filme noir "Moters šešėlis". Po to jis paliko studiją.
Baigęs aktoriaus karjerą, 1959 m. tapo Holivudo magnato Džozefo Šencko kompanijos "Schenck Enterprises" viceprezidentu; Šenckas buvo jo žmonos dėdė. Vėliau jis pradėjo dirbti prodiuseriu bendrovėje "Robert L. Lippert Productions", o paskui - "Hand Enterprises Inc." prezidentu.
Tarp vėlesnių Dantino pasirodymų ekrane buvo trys filmai, kurių vykdomuoju prodiuseriu jis buvo: Alfredo Garsijos galvą" ir "Elitinis žudikas", kuriuos abu režisavo Samas Peckinpah, bei "Vilbiškio sąmokslas". Jis taip pat vaidino filmuose "Penktasis muškietininkas" ir "Tarzanas beždžionininkas".
1982 m. gegužės 2 d. Helmutas Dantinas mirė Beverli Hilse nuo širdies smūgio, sulaukęs 63 metų. Pasak vieno nekrologo, "jis specializavosi vaizduodamas nacius, kartais kaip gražus, bet ledinis SS sadistas, kovojantis su sąjungininkų herojais, kartais kaip simpatiškas vokiečių kareivis, priverstas, priešingai savo išgalėms, kovoti".
