Ieva Maslinskaitė – lietuvių tarpdisciplininė menininkė, gimusi 1999 m. Vilniuje, Lietuvoje. Šiuo metu ji gyvena Amsterdame, Nyderlanduose, o jos meninė praktika daugiausia sukasi apie fotografiją, mikrobiologiją ir ekologinius tyrimus. Jos darbas meta iššūkį įprastoms vaizdų kūrimo ir aplinkos vaizdavimo perspektyvoms, įtraukdama mikroorganizmus, grybus ir bakterijas į savo kūrybinius procesus.
Maslinskaitės menas destabilizuoja binarinį mąstymą apie aplinką, tyrinėdamas tarprūšinius santykius ir ekologines sistemas. Ji naudoja netradicines medžiagas, tokias kaip šiltnamio stiklas, agaras (augalinės kilmės želatina) ir cianotipinės emulsijos, kad galėtų auginti mikroorganizmus, kurie sąveikauja su jos meno kūriniais. Šis požiūris paverčia jos kūrinius gyvomis ekosistemomis, kuriose auga, vystosi ir genda bakterijos ir grybai, todėl pats procesas tampa neatsiejama meno kūrinio dalimi.
Jos žymus projektas „Pupa“ parodo šį etosą, leisdamas bakterijoms ir grybeliams kolonizuoti didelio formato filmų negatyvus, vaizduojančius kontroliuojamus Olandijos kraštovaizdžius. Šis procesas perkelia fotografiją iš fiksuoto vaizdavimo į dinamišką ekologinės transformacijos vietą.
Maslinskaitė įgijo fotografijos laipsnį Hagos Karališkojoje dailės akademijoje (KABK). Studijos paskatino domėtis mikrobiologija ir ekologiniu menu. Ji dalyvavo keliose rezidencijose, įskaitant metus trukusioje HIDE OUT rezidencijoje De Besturing Hagoje ir kitoje Nidos meno kolonijoje Lietuvoje. Ši patirtis pagilino jos supratimą apie medžiagas ir ekologinius ryšius. Jos darbuose dažnai nagrinėjamos etinės ekologinio meno pasekmės, kvestionuojama žmogaus kontrolė kitiems organizmams ir pasisakoma už bendradarbiavimą su gamta. Ji pabrėžia žmonių ir nežmogiškų organizmų tarpusavio ryšį, pažymėdama, kad žmonės susideda iš daugiau nežmogiškų ląstelių nei žmogaus. Ši perspektyva informuoja jos meninę kūrybos, o ne išnaudojimo filosofiją.
Maslinskaitė savo būsimuose projektuose planuoja ir toliau tyrinėti mikroorganizmus, tokius kaip grybai, mielės ir bakterijos. Ji siekia pabrėžti jų atsparumą ir vaidmenį formuojant ekosistemas, kartu skatinant naujus būdus suprasti aplinkos procesus per meną.
