buvusios LDK ir Čilės geologas, mineralogas, etnologas, 1831 m. sukilimo dalyvis, Čilės universiteto Santjage rektorius, Čilės respublikos garbės pilietis.
Gimė Nedzviadkoje, Naugarduko apskrityje (dabar Baltarusija), lenkiakalbėje LDK bajorų šeimoje. Antrasis iš penkių vaikų šeimoje. Igno tėvas Antanas Ipolitas Domeika (1764–1809 m.) buvo Naugarduko zemstvos teismo pirmininkas. Motina Karolina (?–1832 m.) buvo kilusi iš tose vietose gyvenusios garsios Ancutų giminės. Jų šeimoje, be Ignoto, augo vyresnysis sūnus Adomas Jonas Kseveras Felicionas (1789–1832), jaunesnysis sūnus Kazimeras (1803–1875) ir dvi seserys – Marija (?-1834) bei Antanina (1805–1881).
Šaltiniai nurodo tris skirtingas I. Domeikos gimimo datas. 1816–1817 m. Vilniaus universiteto studentų registracijos knygoje nurodyta, kad I. Domeika gimė 1801 m. (be mėnesio ir dienos). Lenkų leidinyje „Słownik geograficzny…“ (1886 m.) pažymėta, kad jis gimė 1801 m. rugpjūčio 22 dieną. Ši data nurodyta ir lietuviškose enciklopedijose. Kitame lenkų leidinyje „Słownik bibliograficzny“ (1939 m.) yra rašoma, kad I. Domeika gimė 1802 m. liepos 3 dieną. Tikroji jo gimimo data vis dėlto yra 1802 m. liepos 31 d., patvirtinta dokumentais, rastais Vilniuje, Paryžiuje ir Čilėje, bei metrika, kurią I. Domeika buvo atsivežęs į Čilę.
Mokykla ir studijų metai
Nuo 1812 m. mokėsi Ščiutino pijorų mokykloje, kurią baigė 1816 m. Šioje mokykloje mokėsi ir ją baigė Stanislovas Bonifacas Jundzilas (įsteigęs Ščiutine botanikos sodą), Motiejus Dogelis, Kazimieras Narbutas ir kiti garsūs to meto mokslo ir visuomenės veikėjai.
Didelę įtaką Ignui Domeikai tuo laikotarpiu darė Anupras Petraškevičius (Pietraszkiewicz, 1793–1863), Ignoto ir jo brolio Adomo guvernantas, vėliau studijavęs Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos skyriuje. Jis buvo vienas Filomatų draugijos steigėjų, jos archyvo saugotoju, 1831 m. sukilimo dalyviu, Sibiro tremtinys.
Baigęs Ščiutino pijorų mokyklą 1816 m., tais pačiais metais atsikėlė į Vilnių (gyveno Pilies gatvėje, Biešo name) ir, būdamas vos keturiolikos metų amžiaus, įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos skyrių. Klausė mineralogijos, matematikos, chemijos, geometrijos, gamtos istorijos, civilinės ir karinės architektūros, mechanikos, astronomijos, architektūros, geometrinės ir optinės taikomosios braižybos kursų, kuriuos skaitė Mykolas Pelka-Polinskis, Jonas Sniadeckis, Petras Slavinskis, Andrius Sniadeckis, Karolis Podčašinskis, Stanislovas Bonifacas Jundzilas, Feliksas Dževinskis, Ignotas Horodeckis ir kiti.
1822 m. birželio 25 d. Vilniaus universitete įgijo filosofijos magistro srityje laipsnį (magistrinis darbas „Kaip iki šiolei aiškinti diferencinio skaičiavimo principai ir kaip jie aiškintini dabartinės matematikos požiūriu“, lenk. Jak dotąd tlumaczono zasady rachunku rózniczkowego I jak w dzisiejszym stane matematiki należy je tłumaczyć). Po to dar lankė astronomo Petro Slavinskio, o 1823 m. – filosofo Juozapo Gluchovskio bei istoriko Joachimo Lelevelio paskaitas.
Dalyvavimas filomatų veikloje
Nuo 1819 m. aktyviai dalyvavo filomatų veikloje: 1819 m. lapkričio 23 d. priimtas nariu korespondentu, o 1820 m. gegužės 5 d. tapo tikruoju nariu. Jis tvarkė ir gausino draugijos biblioteką, organizavo susirinkimus, skaitė referatus, rašė recenzijas, dalyvavo diskusijose. 1823 m. caro administracijai represavus Filomatų draugiją, I. Domeika su kitais draugijos nariais 1823 m. lapkričio mėnesio viduryje buvo suimtas ir įkalintas Vilniaus bazilijonų vienuolyne. 1824 m. pradžioje paleistas į laisvę, privalėjo gyventi policijos prižiūrimas savo šeimos dvare, be teisės išvykti ar užimti kokias nors valstybines pareigas. 1830 m. policijos priežiūra buvo panaikinta, ir I. Domeika tapo Gardino seimelio nariu.
Dalyvavo 1831 m. sukilime, kovėsi Chlapovskio daliniuose kartu su Dezideru Adomu Chlapovskiu, Emilija Pliateryte, Cezariu ir Vladislovu Pliateriais. Buvo paskirtas adjutantu į prie Kauno veikusį, vien iš lietuvių suformuotą 25-jį pulką. Vėliau savo prisiminimuose jis rašė: „generalinis štabas buvo labai patenkintas mumis, lietuviais“. Po pralaimėto mūšio ties Šiauliais 1831 m. vasarą pasitraukė į Prūsiją, buvo internuotas Girdavoje ir Žuvininkuose, vėliau pasitraukė į Prancūziją. Paryžiuje, Sorbonos universitete klausė geologijos, matematikos, fizikos, chemijos, botanikos paskaitų ir nusprendė studijuoti geologiją, mineralogiją ir kalnakasybą. 1837 m. su pagyrimu baigė Paryžiaus kasybos mokyklą (École des Mines), taigi turėjo dviejų garsių mokyklų diplomus: Vilniaus universiteto plataus profilio gamtininko ir matematiko ir Paryžiaus kalnakasybos inžinieriaus.
