Johanas Štrausas Jaunesnysis buvo kompozitoriaus, bendravardžio Johano Štrauso Vyresniojo sūnus. Taip pat kompozitoriais buvo ir jo broliai Jozefas Štrausas (vok. Josef Strauss) bei Eduardas Štrausas (vok. Eduard Strauss), tačiau jie nesulaukė tokio populiarumo. Pirmąjį savo valsą J. Štrausas Jaunesnysis parašė dar būdamas 6 metų, tačiau tėvas nenorėjo, kad jis taptų muzikantu, o tikėjosi, kad jis padarys banko tarnautojo karjerą. Dėl to rimčiau muzikos studijomis J. Štrausas galėjo užsiimti tik nuo 1842 m. 1844 m. rugsėjį įkūrė 24 muzikantų orkestrą. Jo valsais sulaukė didelio populiarumo ir jis imtas laikyti rimtu savo tėvo konkurentu. Johanas Štrausas Jaunesnysis su savo tėvu nesusitaikė iki pat pastarojo mirties 1849 m. Po tėvo mirties gavo Hofballmusikdirektor (rūmų pokylių muzikinio direktoriaus) postą. Su dvaro orkestru koncertavo Paryžiuje, Berlyne, Londone, Sankt-Peterburge, kur susilaukė milžiniško pasisekimo.
Štrausas sukūrė keletą polkų ir maršų, operečių, tačiau labiausiai yra žinomas savo valsais, kuriuos taip ištobulino ir išpopuliarino, kad net buvo pramintas „didžiuoju valsų karaliumi“. Ypač populiarus tapo jo valsas „Žydrasis Dunojus“. Jo valsai – begalinis džiaugsmas ir sukimasis iki svaigulio, aistra ir svajonė, lyrika ir ilgesys. J. Štrauso valsų lengva klausytis, jie labai melodingi, tačiau kartu ir sudėtingi, įvairių tempų ir kontrastingos dinamikos su kulminacijomis ir atoslūgiais, juose daug skirtingų dalių ir melodijų.
