Jonas Meškauskas (g. 1998) Lietuvių jaunosios kartos tapytojas, šiuo metu studijuoja tapybos bakalauro studijose „Vilniaus Dailės Akademijoje.“ 2018 m. žymi jo pradžią kūrybinėse rezidencijose, o 2020 m. prasidėjo ir grupinių parodų patirtis. 2021 m. šis menininkas surengė pirmąją personalinę parodą „Pamėklės“ „Lukiškių kalėjime 2.0.“ 2022 m. tapo konkurso „Jaunojo tapytojo prizas ‘22“ finalininku ir „Rooster Gallery“ Vilniuje surengė personalinę paroda „Decoy" (Lt. „Jaukas“). 2023 m. laimėjo trečią vietą „Zabolis Art Prize“ konkurse ir surengė antrą personalinę parodą „Decoy II" (Lt. „Jaukas II“), pastaroji buvo „Vilniaus Dailės Akademijos“ baigiamųjų darbų parodos dalimi.
Jono Meškausko kūrybos pradžia yra siejama su „Mėnulio peizažų“ tema su kuria menininkas paraleliai išsivystė ir subserijas: apleisto interjero, miško, Antarktidos, varpų-keliauninkų ir kt. Motyvai kurie kyla iš realybės dokumentacijos piešiniuose transformuojasi, pasiduoda surealumui. Tokia vaizdinių ir motyvų kelionė yra interpretuojama lyg bandymas vystyti susvetimėjusios realybės ir prisijaukintos ne realybės ryšį, pagauti tarp jų slypintį netikrumą. Dviejų realybių kontrastas, prieštaravimas yra pasikartojantis motyvas Jono Meškausko kūryboje. Pavyzdžiui, jo drobė yra gofruotas kartonas, tai jau prieštarauja tapybos tradicijoms, ilgaamžiškumo ir prestižo sampratoms. Priešpriešą galima atsekti ir jo darbo konceptualioje pusėje. Monochrominiai kūriniai gali priminti net šmėklas. Pavyzdžiui, šis kūrinys yra serijos „Decoy II“ (Lt. Jaukas II) dalis. Tai lyg prasmės slėpynių/gaudynių žaidimas – galime ne tik vizualiai pamatyti vaiduoklį primenančią estetiką, bet ir pasinerti į kūrinio idėjos abstrakciją. Kaip pats menininkas prasitarė
LRT.lt : „Gal čia mano kažkoks šmėkliškas santykis ar šiuolaikinio žmogaus santykis su aplinka, su patirtimi ir atmintimi. Arba aš tampu kaip žmogus-šmėkla ir čia toks autoportretas.“
