Tradicinis - tai paprasčiausias žodis, apibūdinantis Karolio Šarkaus pažintį su muzika. Gimęs muzikantų šeimoje, 2004 m. jis įstojo į Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetę muzikos mokyklą, kur beveik dešimt metų mokėsi klasikinio saksofono, jo mokytojas buvo Albinas Guželis. Po 2012 m., kai mokykloje pradėjo dirbti vienas žymiausių šalies džiazo saksofonininkų Vytautas Labutis, Šarkus pradėjo lankyti jo pamokas ir pasinėrė į džiazą. Kai reikėjo rinktis tarp klasikinės muzikos ir džiazo, Šarkus pasirinko pastarąjį ir išvyko į Nyderlandus studijuoti džiazo saksofono Amsterdamo konservatorijoje (2016-2020 m.) pas Jasperą Blomą, Simoną Rigterį, Albertą Beltmaną ir Marcą Scholteną. Jis taip pat išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir praleido semestrą (2019-2020 m.) Boyerio muzikos ir šokio koledže, jo dėstytojai buvo Dickas Oattsas, Normanas Davidas, Bruce'as Barthas ir Terellas Staffordas. Šiuo metu jis tęsia magistro studijas Amsterdamo konservatorijoje.
Aktyvus įvairių muzikinių projektų Lietuvoje ir už jos ribų dalyvis Šarkus kartu su kitu jaunu Lietuvos saksofonininku Donatu Petreikiu subūrė tradiciniam džiazui skirtą grupę "Collaborative Jazz Septet". Jis taip pat vadovauja Karolio Šarkaus kvintetui ir yra dirbęs su keliais kitais ansambliais, tokiais kaip "Brave Noises", "Enea Besana Band" ir Kotrynos Juodzevičiūtės kolektyvas. Jo scenos partneriai yra pianistas Stefano Bollani, saksofonininkai Stefano di Battista ir David Linx, taip pat grupės "Son Swagga" ir "Amstel Bigband".
2021 m. išleistas jo debiutinis albumas "Palette of Feelings", kuriame atsiskleidžia jo domėjimasis šiuolaikiniu džiazu. Jį Šarkus įrašė kartu su savo draugais, Amsterdamo konservatorijos studentais. Kalbant apie stilistines įtakas, albumas skolingas daugeliui muzikos rūšių - nuo funk ir roko iki skandinaviško stiliaus džiazo. Kita vertus, jame atsiskleidžia Šarkovo polinkis į melodiją ir harmoniją kompozicijoje.
2014 m. jis gavo stipendiją studijuoti pasaulinio garso Berklio muzikos koledže Bostone, o 2021 m. laimėjo prizą "Premio Internazionale Massimo Urbani" - svarbiausiame Italijos džiazo solo atlikėjų konkurse. Jau gerai susipažinęs su tradiciniu džiazu, Šarkus tarp savo stipriausių įtakų įvardija Robertą Glasperį, Christianą Scottą, Theo Crokerį, Chicką Coreą, Herbie Hancocką, Snarky Puppy, Chrisą Dave'ą ir kitus grandus.
Kol kas Šarkui pavyksta rasti pusiausvyrą tarp retro džiazo su klasikiniu garsų rinkiniu ir laisvojo džiazo sūkurių, kurie taip dažnai užgriūva jaunuosius Lietuvos muzikantus. Jis ieško priemonių, padedančių tradicinio ir fusion džiazo palikimą papildyti naujomis savybėmis, pavyzdžiui, netradiciniais instrumentais. Kita vertus, jis nori, kad į pasaulinį džiazo muzikos lobyną būtų įnešta daugiau lietuviškos jausenos.
