Kazimiera Zimblytė, draugų vadinta Kaze, – iš Ukmergės krašto kilusi menininkė, tapytoja, koliažų, asambliažų, instaliacijų kūrėja, abstrakcionistė, palikusi ryškų įspaudą Lietuvos mene ir liūdną laikotarpio nesuprastos kūrėjos mitą. Šiandien skleidžiasi iniciatyvos įprasminti jos palikimą Ukmergėje.
K.Zimblytė gimė 1933 m., Briedžiūnų kaime, mirė 1999 m. Vilniuje, palaidota Ukmergės rajone, Siesikų kapinėse. K. Zimblytės mitas – talentinga menininkė, atstumta ir pati save atstūmusi – gajus menininkų pasaulyje. Nežiūrint to, kad K. Zimblytės kūrybinės idėjos ir drąsa gerokai lenkė laiką ir ji buvo viena novatoriškiausių savo laikotarpio kūrėjų, paskutines gyvenimo dienas ji leido skurde ir vienatvėje.
1959 metais K. Zimblytė baigė Valstybinio dailės instituto tekstilės studijas. Nuo 1960 m. dalyvavo parodose. Savo darbus eksponavo privačiose erdvėse, nes surengti pirmą personalinę parodą Dailės parodų rūmuose Vilniuje galimybę gavo tik 1988 m. Vėliau K. Zimblytė dalyvavo 1992 m. susibūrusios dailininkų grupės „1“ veikloje.
K.Zimblytė septintajame dešimtmetyje išplėtojo vieną radikaliausių abstrakčiosios materialios tapybos krypčių. Tokia drąsa anuomet ją nustūmė į oficialaus meninio gyvenimo užribį. Dabar jos kūrinių yra LNDM, MO muziejuje, Zimmerli Art Museum, Rutgers, USA, privačiose kolekcijose Lietuvoje ir užsienyje. Kaip K. Zimblytę apibūdino menotyrininkė Monika Krikštopaitytė: „Viena iš lietuviško abstrakcionizmo šulų, nuožmi, laisva, geba iš dumblo gelmės išpešti sakralumo.“
