buvo lietuvis kalbininkas ir filologas. Jis buvo lingvistikos profesorius, daugiausia dirbęs su lietuvių kalba. Jis gimė Pažiegėje, netoli Dusetų, tuometinėje Rusijos imperijos dalyje.
Paskirtas asmeniniu kalbininko Kazimiero Jauniaus sekretoriumi, jis labai domėjosi šia tema ir 1905–1912 m. studijavo Sankt Peterburgo valstybiniame universitete. Po to tęsė indoeuropiečių kalbos tyrimus, vadovaujamas Jano Niecisławo Baudouino de Courtenay. Vėliau persikėlė į Karaliaučių tęsti studijų, vadovaujamas Adalberto Bezzenbergerio. 1914 m. jis įgijo lingvistikos magistro laipsnį. Būgos inicijuotas akademinis lietuvių kalbos žodynas
Jo tyrimai apie lietuvinius asmenvardžius paskatino jį tyrinėti vietovardžius. Iš jų jis galėjo nustatyti, kad iki VI–IX a. mūsų eros buvo į šiaurę nuo Ukrainos, Pripetės upės apylinkėse.
Be to, jis tyrinėjo slavų skolinių chronologinę seką baltų kalbose. Jis taip pat atliko ankstyvųjų LDK kunigaikščių vardų lingvistinę rekonstrukciją ir paneigė jų slaviškos kilmės teorijas. Tai tapo pagrindiniu „Didysis Lietuvių Kalbos Žodynas“ (liet. Didysis Lietuvių Kalbos Žodynas) koncepcijos postūmiu. Jis mirė Karaliaučiuje, palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
