Muzika man visuomet buvo visų mano potyrių dienoraštis. Nuo pat pirmųjų akordų aš pradėjau dėlioti savo istoriją dainose. Pradėjęs viską tyliai savo kambaryje, svajojau apie koncertinius turus, albumus, klausytojus ir keliones.
Kai dabar pagalvoju, ką teko patirti, kur teko nukeliauti, ką teko pažinti ir net kuo teko tapti, nesigailiu tos dienos, kai paėmiau gitarą į rankas. Šis kelias nėra lengvas. Pilnas abejonių, savikritikos ir baimių. Tačiau tuo pačiu tai vienintelis kelias, kuris iki šiol man suteikia tiek laimės.
Aš esu labai dėkingas kiekvienam žmogui, kuris klauso mano muzikos, kuris ateina į koncertus, kuris laukia naujausių darbų, kuris perka albumus, bilietus, rašo laiškus, klausia patarimų, ieško palaikymo ir t.t. Visi esate tie, kurie man leidžia kurti muziką ir būti scenoje. Per 12 metų muzikos jaučiu, kad sukūrėm tarpusavio ryšį, kuris nėra paprastas ar trumpalaikis. Jūs augate ir aš kartu su jumis. Išgyvename vieni kitų istorijas ir taip nejaučiam vienatvės.
Ačiū, mielieji. Tokios kelionės nesitikėjau. Labai džiaugiuosi, kad ji nesibaigia.
