Krystian Lupa

 Krystian Lupa - lenkų teatro režisierius, scenografas, pedagogas - gimė 1943 m, Lenkijoje. 1969 baigė Krokuvos dailės akademiją (grafiką), 1977 – Krokuvos aukštąją teatro mokyklą (režisūrą), nuo 1983 dėsto joje; profesorius (1994). 1978–86 režisavo C. K. Norwido teatre Jelena Góroje, 1978–98 ir nuo 2000 – H. Modrzejewskos senajame teatre Krokuvoje, Vroclavo ir Varšuvos teatruose. Sukūrė spektaklių pagal T. Bernhardo ("Kalkverkas" 1992," Artimieji. Ritter", "Dene, Voss "1996, Immanuelis Kantas 1996, "Auslöschung / Sunaikinimas" 2001 ir kitų austrų rašytojų ("Miego miestas" 1985, pagal A. Kubiną, R. Musilio "Svajotojai" 1988, "Maltė" 1991, pagal R. M. Rilke, H. Brocho "Lunatikai" dalis 1 1995, dalis 2 1998) kūrinius, juose kėlė dvasinės krizės, egzistencinės baimės, tikėjimo klausimus. Kiti svarbesni spektakliai: S. I. Witkiewicziaus "Pragmatikai" (1981) ir "Motiejus Korbova ir Bellatrix" (1986), "Broliai Karamazovai" (1990, 1999, pagal F. Dostojevskį), Y. Rezos "Menas" (1997), "Meistras ir Margarita" (2002, pagal M. Bulgakovą), D. Loher "Klaros santykiai" (2003), "Zaratustra" (2004, pagal F. Nietzsche). K. Lupa dažniausiai pats verčia ir adaptuoja tekstus spektakliams, kuria jiems scenografiją. Spektakliuose nagrinėjamos filosofinės, socialinės ir etinės problemos, žmogaus egzistencijos klausimai, būdinga universalūs sceniniai įvaizdžiai, daug reikšmės teikiama aktorių vaidybai. Parašė knygų ("Utopija ir jos gyventojai" / Utopia i jej mieszkańcy 1994, "Labirintas" 2001). Apie Lietuvoje pastatytą spektaklį sukurtas dokumentinis filmas "Trikampiui pakilus: Krystianas Lupa stato „Didvyrių aikštę“" (2015, režisierius Mikas Žukauskas). Mokiniai: G. Jarzyna, K. Warlikowskis. 2009 m. apdovanotas Europos teatro premija. 2015 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatė spektaklį "Didvyrių aikštė" pagal Thomo Bernhardo pjesę. Už šį spektaklį 2016 metais režisierius apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. 2020 režisierius sugrįžta į Lietuvą, į Valstybinį jaunimo teatrą statyti spektaklio "Austerlicas" pagal W. G. Sebaldo romaną.