vilnietis, baigęs Vilniaus universitetą ir Vilniaus dailės akademiją, nuo 1991 m. gyvenantis Tel Avive (Izraelis), kur kuria tapybos, grafikos, mažosios skulptūros darbus bei dėsto tapybą bei kaligrafiją. Leo Ray aktyviai pristato savo kūrybą personalinėse ir grupinėse Izraelyje, Lietuvoje ir visame pasaulyje. Pagrindinė veikėja jo darbuose – linijos, dėmės bei spalvos ritmika. Jau daugiau nei 10 metų jis vysto „Begalinį paveikslą“ – tarsi tapybinį dienoraštį, kur atskiros drobės pratęsia viena kitą, motyvai, raiškos sprendimai pereina iš paveikslo į paveikslą, ir parodos žiūrovui tampa itin vientisu patyrimu. Paveiksluose sau vietą randa ir realių žmonių portretai, ir išgalvoti personažai, ir improvizacijos klasikinių paveikslų temomis. Juose jis derina klasikinę, realistinę ir modernią, primytivistinę, animacinę raišką, taip pabrėždamas matomos ir įsivaizduojamos tikrovių persipynimą. Leo Ray pasiūlytoje Bunkos Mozės interpretacijoje tos tikrovės taip pat persipina, ir taip sukuriama vizualinė metafora. Nepaisydamas Bunkos pasiūlytos Mozės veido struktūros, Ray ant viršaus ryškiomis spalvomis, drąsiomis linijomis sukuria naują veidą. Pastarasis pirmiausia patraukia dėmesį savo žaismingumu, tačiau gilinantis į jo kreivumus, greitai išryškėja „apatinis“, tikrasis mąslus Bunkos Mozės veidas.
