Leopoldas Digrys

Dabartinės lietuvių vargonavimo mokyklos įkūrėjas, respublikinės premijos laureatas profesorius Leopoldas Mykolas Digrys gimė 1934 m. rugsėjo mėn. 8 d. Kaune. 1952–1957 m. studijavo Maskvos konservatorijos G. Ginzburgo fortepijono ir A. Gedikės vargonų klasėse. 1960 m. baigė šios konservatorijos fortepijono, 1961 m. vargonų klasės aspirantūrą. 1969 m. ir 1976 m. stažavo Prahos muzikos akademijoje. 1960–2001 m. Lietuvos konservatorijos (nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademija) dėstytojas, nuo 1983 m. profesorius. Buvo vargonininkų tarptautinių konkursų Lietuvoje ir užsienyje žiuri narys. Nuo 1991 m. Religinės muzikos centro pirmininkas. Surengė daugiau, kaip 2000 vargonų muzikos (klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinių) koncertų. Gastroliavo Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Izraelyje, Jugoslavijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Bremene, Getingene, Leipcige, Ravenoje, Tel Avive, Venecijoje, Zalcburge ir kitur. Suredagavo ir pirmasis atliko lietuvių ir kitų tautų kompozitorių kūrinių vargonams. Jo iniciatyva 1962 m. atkurta vargonininkų specialybė Lietuvos konservatorijoje, nuo 1968 m. pradėti rengti Vilniaus vargonų muzikos festivaliai, M. K. Čiurlionio pianistų konkursas 1968 m. išplėstas į pianistų ir vargonininkų konkursą. Jo rūpesčiu naujus vargonus įsigijo Lietuvos nacionalinė filharmonija, Vilniaus arkikatedra, Šv. Kazimiero bažnyčia, Bonifratrų bažnyčia, Lietuvos konservatorija. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje L. Digrio pastangomis buvo atkurta vargonų specialybė (1962, nuo 1990 - Vargonų katedra). 1991 m. prof. L.Digrio iniciatyva įsikūrė Religinės muzikos centras, kasmet surengiantis per 60 sakralinės muzikos koncertų Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. L.Digrio pastangų dėka suskambo nauji vargonai Vilniaus arkikatedroje (1969), Filharmonijoje (1963), Mažojoje Baroko salėje (1976), Lietuvos muzikos akademijoje (1964), Klaipėdos universiteto salėje (1975), Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje (2003). Prof. L.Digrys dalyvavo daugiau nei 2000 koncertų Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Izraelyje, buvusioje Jugoslavijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, kitose buvusiose Sovietų respublikose. Dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Šlezvig-Holšteine, Getingene, Geteborge, Ciuriche, Zalcburge, Vienoje, Tel-Avive, Ravenoje, Krokuvoje, J.S.Bacho festivaliuose Brėmene ir Leipcige ir kt. Ne kartą jis buvo tarptautinių vargonininkų konkursų Prahoje, Kijeve, Vilniuje žiuri nariu. Nuo 1968 m. prof. L.Digrio rūpesčiu buvo rengiami Vilniaus tarptautiniai vargonų muzikos festivaliai, tuo laiku - pirmieji Sovietų Sąjungoje. Festivalių tradicija pratęsta 1994 m. ir gyvuoja, įsiliedama į “Kristupo vasaros festivalį”, o prof. L.Digrys yra šio festivalio Vargonų muzikos ciklo meno vadovas. Prof. L.Digrys inspiravo bei pirmasis atliko daugelio lietuvių ir užsienio kompozitorių - E.Balsio, J.Juzeliūno, B.Kutavičiaus, A.Martinaičio, T.Makačino, V.Bartulio, A.Nemtino, G.Bovet - kūrinius vargonams. Jo diskografijoje - 21 plokštelė. 1976 m. Lietuvos Televizijoje buvo sukurta dokumentinė apybraiža apie Leopoldą Digrį “Vargonų maestro” (režisierė J.Janulevičiūtė). 2003 m. už nuopelnus Vilniaus miestui prof. L.Digriui buvo įteikta Šv. Kristoforo statulėlė, 2005 m. profesorius apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. 2008 m. prof. L.Digriui buvo paskirta LR vyriausybės kultūros ir meno premija. L. Digrio mokiniai Giedrė Lukšaitė-Mrazkova, Bernardas Vasiliauskas, Balys Vaitkus, Vida Prekerytė, Nijolė Trinkūnaitė-Dainienė, L. Paškevičiūtė-Korienė Biografija (2) Leopoldas Digrys - žymiausias Lietuvos vargonininkas. Gimė 1934 09 08 Kaune, juristų šeimoje. Mokytis muzikos pradėjo nuo penkerių metų. 1952 baigęs Vilniaus dešimtmetę muzikos mokyklą (dabar Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), įstojo į Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, kurioje 1957 baigė fortepijono ir vargonų specialybes, po to abiejų specialybių aspirantūras – 1960 ir 1961 (prof. G. Ginzburgo ir prof. L. Roizmano klasės). Stažavosi Prahos muzikos akademijoje pas prof. dr. I. Reinbergerį. 1960 pradėjo dirbti Vilniaus valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) vyr. dėstytoju, vėliau docentu (1972), profesoriumi (1984). Pirmasis rimtas koncertas fortepijonu įvyko 1950 metų rudenį: tiesioginės radijo transliacijos metu L. Digrys atliko Ferenzo Liszto Vengrišką fantaziją fortepijonui su orkestru (griežė Lietuvos radijo simfoninis orkestras, diriguojamas Abelio Klenickio). Iki pianisto karjeros pabaigos 1967 metais koncertuota daugybėje Lietuvos ir Rusijos miestų.  Pirmasis koncertas vargonais įvyko 1957 metais Maskvoje. Nuo tų metų pagrota daugiau kaip 2500 koncertų Lietuvoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Izraelyje, visose buvusiose TSRS respublikose. Dalyvauta tarptautiniuose festivaliuose Schleswig-Holsteine, J. S. Bacho jubiliejiniuose festivaliuose Bremene ir Leipzige, taip pat Zuriche, Lucernoje, Turine, Venecijoje, Goteburge, Gottingene, Salzburge, Tel Avive, "Sofijos rudens", "Maskvos žvaigždžių", A. Sacharovo Nižnij Novgorode, Briuselyje, Krokuvoje, Olyvoje, Palma Majorkoje, Alandų salose, Rimini, Akviloje, Karaliaučiuje ir daugelyje kitų. Nelengva suminėti menininko repertuarą - būdamas vienas iš aktyviausiai koncertuojančių ir labiausiai vertinamų vargonininkų, jis groja visų epochų - tiek senovinę, tiek romantinę, tiek ir šiuolaikinę vargonų muziką. Buvo pirmuoju E. Balsio, J. Juzeliūno, B. Kutavičiaus, R. Žigaičio, T. Makačino, V. Bartulio, G. Bovet, A. Nemtino ir kitų kompozitorių kūrinių vargonams atlikėju, daugelio užsienio kompozitorių kūrinių pirmuoju atlikėju Lietuvoje. Vilniuje pagrojo eilę koncertų ciklų. Pastarųjų metų ženkliausias koncertų ciklas - naujaisiais Šv. Kazimiero vargonais surengtas koncertų ciklas "Europos šalių vargonų muzika", kurį sudarė 17 skirtingų programų. Išleista 21 plokštelė (dvi iš jų tuometinėje Vakarų Vokietijoje), įgrota daug radijo įrašų, apie jį pastatyti 2 trumpametražiniai kino filmai ("Vargonų maestro", 1972 metais ir "Legendos", 2013 metais). Dabar pradėta leisti ir CD. Leopoldas Digrys pagrįstai laikomas šiuolaikinės koncertinės vargonų muzikos klestėjimo pradininku. Jo iniciatyva ir pastangomis pastatyti koncertiniai ir maži kilnojami vargonai Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (Didžiojoje salėje), Paveikslų galerijoje (dabar Arkikatedra-Bazilika), Mažojoje baroko salėje (dabar Šv. Kryžiaus bažnyčia), Vilniaus onkologinės ligoninės koplyčioje, Klaipėdos universiteto salėje, šeši mokomieji vargonai (vokiški, švediški, čekiški, amerikoniški ir dveji lietuviški) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1996 - 2003 metais Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje pastatyti vokiški koncertiniai vargonai, kurie užsienio specialistų nuomone pripažinti vienais geriausių pokario metais pastatytų vargonų Rytų Europoje. Maestro  pastangomis 1962 dabartinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje atstatyta (buvusi uždaryta nuo 1949) vargonų klasė, o 1990 įsteigta vargonų ir klavesino katedra. 1992 įvesta vargonų specialybė ir dabartinėje Vilniaus konservatorijoje (anksčiau - Aukštesnioji Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykla). Leopoldo Digrio vargonų specialybės klasę baigė per 40 vargonininkų. Jų tarpe - tarptautinių konkursų laureatai, docentai, profesoriai, pripažinti tarptautinio lygio atlikėjai, nuolatos koncertuojantys Europoje ir JAV. Kai kurie L. Digrio absolventai sėkmingai darbuojasi Vokietijoje (I. Budrytė-Kummer, E. Kungurceva-Semionova, V. Šilerytė-Jung), Čekijoje (G. Lukšaitė-Mrazkova), Austrijoje (VR. Skurulskytė) ir JAV (V. Barkauskas ir R. Sokas).  Nuo 1967 (su didele pertrauka) pradėti rengti regioniniai, o nuo 1991 – tarptautiniai M. K. Čiurlionio vargonininkų konkursai. L. Digrys - tarptautinių M. K. Čiurlionio vargonininkų konkursų (1991, 1995, 1999, 2003, 2007 ir 2011) organizatorius, žiuri vicepirmininkas.  Leopoldas Digrys buvo žiuri nariu ir pirmininku tarptautiniuose ir regioniniuose konkursuose Prahoje, Kijeve, Karaliaučiuje (Kaliningrade).  1998 Lietuvos muzikų sąjunga išleido jo vadovėlį „Kaip groti vargonais" (išverstas ir į rusų kalbą ir išleistas Maskvoje). Nuo 1963 Leopoldas Digrys glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos filharmonija. Buvo rengiami tradiciniais tapę vargonų muzikos koncertai tuometinėje Paveikslų galerijoje, vėliau ir Mažojoje baroko salėje. Drauge su filharmonija surengti aštuoni Tarptautiniai vargonų muzikos festivaliai. Grąžinus bažnyčias tikintiesiems, nemokamų sekmadieninių koncertų tradiciją tęsia Šv. Kazimiero bažnyčioje. Nuo 1991 grojo kompiuteriniais "Allen" vargonais, nuo 2003 – naujaisiais „Oberlinger" vargonais. Kasmet surengia daugiau kaip 60 koncertų. Liepos-rugpjūčio mėnesiais rengiami koncertai įtraukiami į Vilniaus Kristupo vasaros festivalio programą. Jo vadovaujamas Religinės muzikos centras rengia koncertus ir kitose Lietuvos bažnyčiose. Išskirtinė nuolatinė veikla plėtojama Kaune šv. Gertrūdos bažnyčioje. Apie L. Digrį išleistos trys knygelės tarybiniais metais (Valstybinės filharmonijos leidiniai). Jau parengta spaudai Rasos Pangonytės monografija apie Leopoldą Digrį "Allegro appasionato arba Leopoldo Digrio gyvenimas ir nuotykiai" 1991 m. realiai, o 1997 m. ir oficialiai įsteigė viešąją įstaigą „Religinės muzikos centras", kuriai visą laiką vadovauja visuomeniniais pagrindais. Ši įstaiga reguliariai organizuoja vargonų muzikos koncertus ir festivalius Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje. Šiuose koncertuose dalyvauja Lietuvos ir užsienio chorai, solistai dainininkai ir instrumentalistai. Šiuos renginius jau puikiai žino ir Europos vargonų muzikos koncertų ir festivalių rengėjai, muzikai. Atlikėjų geografija - nuo Australijos ir Naujosios Zelandijos iki JAV.