Klavesinininkas ir vargonininkas, kamerinis muzikantas ir dirigentas.
Vienas iš labiausiai atpažįstamų istorinės krypties atlikėjų Lenkijoje. Taip pat koncertuoja klavikordu ir istoriniais fortepijonais.
1991 m. įkūrė ansamblį Concerto Polacco, kurio specializacija – istorinis atlikimas. Jis inicijavo reguliarų pagal istorinę atlikimo praktiką atliekamos oratorinės muzikos koncertų ciklą Varšuvoje, kurio metu pirmą kartą Lenkijoje tokie šedevrai buvo atliekami istoriniais instrumentais, pvz. Bacho h-moll Mišios. Daugelis senosios lenkų muzikos kūrinių taip pat buvo atlikti arba pirmą kartą įrašyti vadovaujant Marekui Toporovskiui.
Koncertuoja Lenkijoje ir užsienyje, yra padaręs kelias dešimtis albumų įrašų Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Jis padarė pirmąjį fonografinį Charleso Nobleto klavesino muzikos įrašą ir daugybę istorinių vargonų įrašų Vokietijoje, pvz. serijoje „Žemutinės Lusatijos vargonai“. Jis daug kartų yra gavęs Fryderyk apdovanojimą. Vardo I Nacionalinio klavesinų konkurso I premijos laureatas. Wanda Landowska Krokuvoje (1985).
Baigė Varšuvos muzikos akademiją (vargonai – Józefas Serafinas, klavesinas – Leszekas Kędrackis). Vėliau savo įgūdžius tobulino Prancūzijoje (Strasbūre), Vokietijoje (Saarbriukene) ir Nyderlanduose (Amsterdamas), vadovaujant Aline Zylberajch ir Bobui van Asperenui (klavesinas) bei Danieliui Rothui (vargonai). Jis gavo Strasbūro konservatorijos pirmąsias premijas vargonų ir klavesino srityse bei Musikhochschule des Saarlandes (vargonų) koncertinį diplomą.
Jo didaktinė veikla ilgus metus (nuo 1991 m.) buvo susijusi su Katovicų muzikos akademija. Šiame universitete jis sukūrė pirmąją klavesino klasę Aukštutinėje Silezijoje, vėliau – baroko orkestrą bei Klavesino ir istorinės atlikimo praktikos katedrą, kuriai vadovavo 2012–2015 m. Nuo 2016 metų jis taip pat yra susijęs su Krokuvos muzikos akademija. Jis yra dažnas meistriškumo kursų lektorius. 20 metų jis organizavo Vasaros vargonų akademiją Košaline.
Kolekcionuoja istorinius klavišinius instrumentus, kolekcija eksponuojama Zabžės „Fortepiariume“.
