yra menininkas, daugiausia žinomas dėl savo piešinių, tačiau jo darbai taip pat apima skulptūras ir objektus. 2003 m. baigė Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedrą. Nepaisant eskizinės manieros, laisvų ir greitų potėpių, Lukošaičio piešiniai yra aštriai tikslūs, gyvi ir energingi. Jo darbai išsiskiria pastebimu meistriškumu ir giliu anatomijos išmanymu.
Nesinaudodamas archyvine medžiaga ar nuotraukomis, kurios iliustruotų jo darbų temą, Lukošaitis dokumentinę istoriją pakeičia savo vaizduotės produktais. Jo darbai demonstruoja vizijos ir vaizduotės galią, leidžiančią aštriau pažvelgti į tokias temas kaip istorija, pokario rezistencijos aktualumas, tapatybės paieškos, patriotizmo dvasia - tiek istorijoje, tiek kasdieniame gyvenime. Menininkas linkęs remtis klasikine, akademine piešimo technika, kai pieštuku šešėliuojama ir kontūruojama. Tačiau jo požiūris į akademinį piešinį yra unikalus: Dar vienas svarbus Lukošaičio kūrybos aspektas - jos neistoriškumas. Dailininkas piešia keistus neįprastus pavienių objektų ir gamtos formų paveikslus arba vaizduoja neįgyvendintų idėjų vaizdinius. Šie piešiniai kuriami ne tam, kad būtų kontekstualizuojami už jų pačių ribų, bet suprantami kaip laisvi kūrybinio įkvėpimo produktai ar piešimo praktikos eskizų realizacijos.
Mindaugas Lukošaitis nuolat dalyvauja tarptautinėse grupinėse parodose, rengia personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje. Jis atstovavo Lietuvai 26-ojoje San Paulo bienalėje, 2004 m. dalyvavo Nicolaus Schafhauseno kuruotoje parodoje "Populizmas" Frankfurter Kunstverein. Lukošaičio darbai buvo eksponuojami tokiose institucijose kaip VOLTA NY, Vilniaus šiuolaikinio meno centras ir Galerie Fons Walters Amsterdame. Jo piešiniai taip pat įtraukti į Phaidon enciklopediją Vitamin D: New Perspectives in Drawing, yra Luizianos modernaus meno muziejaus (Danija), Lewben Art Foundation (Lietuva), MO muziejaus (Lietuva), privačių kolekcininkų Lietuvoje ir užsienyje kolekcijose.
