Tėvas buvo partizanas, pokario metais nušautas. Motina dirbo restorane indų plovėja, vėliau tapo Kauno „Metropolio“ restorano, Palangos „Vasaros“ vyr. vyrėja.
Besimokydamas Kauno 1-ojoje vidurinėje mokykloje, grojo trombonu moksleivių pučiamųjų orkestre. Lietuvos dviratininkų rinktinės narys. Buvo įtojęs į Kauno politechnikos institutą, tačiau po poros kursų pašalintas. Tarnybos sovietinėje armijoje metu taip pat retkarčiais grodavo kariniame pučiamųjų orkestre.
1956 m. pradėjo groti Kauno miesto Jaunimo estradiniame orkestre (vadovas Juozas Tiškus). 1958–1963 m. neakivaizdiniu būdu studijavo LSSR konservatorijoje (vyr. dėst. D. Svirskio trombono klasė), studijas baigė su pagyrimu. 1959–1960 m. Kauno 8-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytojas. 1960–1974 m. Kauno J. Gruodžio aukštesniosios mokyklos Pučiamųjų instrumentų skyriaus metodinės komisijos pirmininkas. 1964–1974 m. pavyzdinio estradinio orkestro „Oktava“ prie Kauno dirbtinio pluošto gamyklos meno vadovas ir dirigentas.
1974–1975 m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos dėstytojas. 1975–1977 m. LSSR filharmonijos Estradinės muzikos skyriaus meno vadovas. 1977–1983 m. valstybinio pučiamųjų orkestro „Trimitas“ meno vadovas ir vyr. dirigentas, nuo 1983 m. šio orkestro pramoginės muzikos ansamblio vadovas. 1986–1990 m. estradinio ansamblio „Oktava“ (LSSR filharmonijos koncertinis kolektyvas) meno vadovas.
Su orkestrais bei ansambliais surengė apie 1000 koncertų Lietuvoje, buvusios Sovietų Sąjungos respublikose ir daugelyje kitų šalių. Kaip estradinės muzikos specialistas, 1987 m. ir 1988 m. po tris mėnesius konsultavo Laoso valstybinį estradinį orkestrą. Buvo 1980 m. respublikinės dainų šventės Vilniuje vyr. dirigentas, daugelio estradinių orkestrų bei ansamblių konsultantas, Lietuvos ir tarptautinių konkursų žiuri narys, išugdė daug žinomų estrados dainininkų.
1980 m. suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas. Nuo 1996 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys, nuo 1996 m. šios sąjungos revizijos komisijos pirmininkas.
