Kompozitorė Nijolė Sinkevičiūtė (g. 1956) kiekvienam savo kūriniui siekia sukurti atskirą idėjų ir išraiškos pasaulį, atsispiriantį, pačios kūrėjos žodžiais tariant, nuo „savotiško aplinkybių debesies“. Plačiausiai publikai pažįstama jos kūrybos sritis – muzika chorui, su kuria autorė susipažino dar ankstyvoje vaikystėje. Muzikės kūriniai skamba tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, be jos dainų neįsivaizduojamas dainų švenčių repertuaras. Savotiškai „instrumentuodama“ žodį, tekstą N. Sinkevičiūtė chorą paverčia orkestru, atveriančiu įvairiausias žmogaus balso galimybes. Dažnai muzikinis chorinių kūrinių garsovaizdis praturtinamas teatriniais elementais, judesio, gesto dinamika, yra vienijamas siužeto. Neretai kūrėjos muzikoje išnyra ir kompozitorei išskirtinai svarbios liaudies dainos įtaka. N. Sinkevičiūtė yra parašiusi daug muzikos vaikams, o kompozitorės muzika fortepijonui sudėta į autorinius natų leidinius. Pastaruoju metu jos kūrybinių eksperimentų erdve vis dažniau tampa tiek dramos, tiek muzikinis teatras.
