P. Keblikas daugiau nei 50 metų paskyrė Jaunimo teatrui ir jame skambėjusiai muzikai. Be jo neapsieidavo nei vienas spektaklis, kuriame reikėjo atlikti bent mažiausią muzikinę partiją. Dirbo tyliai, kruopščiai, atsakingai ir nepaprastai atsidavusiai. Gitara, akordeonas, obojus – išskyrus smuiką, šviesios atminties muzikantas buvo įvaldęs kone visu muzikos instrumentus P. Keblikas vienu metu atlikdavo kompozitoriaus, aranžuotojo, dirigento ir dainininko vaidmenis. Būtent jo dėka, Jaunimo teatras išgarsėjo kaip dainuojantis teatras. Čia net kelis dešimtmečius veikė „Namų muzikavimo grupė“ , aktorių grupė „Be grimo“, ilgą laiką džiuginę Lietuvos publiką.
Kiekvieną aktorių, kuris turėdavo nors minimalius muzikinius gabumus, P. Keblikas sugebėdavo „prijaukinti“ muzikai: išmokydavo dainavimo pagrindų, ansambliškumo, harmonijos, įvesdavo į bendrą muzikinę terpę. Ilgametis Jaunimo teatro aktorius Saulius Sipaitis, kartu su P. Kebliku ir jo žmona, aktore R. Kazlauskaite buvo pirmieji entuziastai įkūrę teatre ansamblį. S. Sipaitis buvo vienas iš daugelio P. Kebliko mokinių, kuris liko jam dėkingas už unikalias vokalo pamokas bei įskiepytą meilę muzikai.
Jaunimo teatre savo muzikinės karjeros pradžioje dirbo ir dainininkė V. Povilionienė. Tiesa, iš pradžių jos veikla apsiriboja pedagoginės dalies vedėjos darbu, o tik vėliau perėjus į čia pat įsikūrusį Folkloro teatrą, susisiejo su muzika. Čia ji susipažino su P. Kebliku, kuris tuo metu buvo paniręs į liaudies dainų aranžavimą. Kaip pati V.Povilionienė teigia, muzikantas aranžuodavo dainas išsaugodamas jų dvasią. „Man, visiškai muzikos beraštei, Povilas davė labai daug, išugdė nuovoką bei skonį“, – viename interviu prisimindama P. Kebliką kalbėjo garsi folkloro dainininkė.
P. Keblikas 1964 baigė Vilniaus J.Tallat-Kelpšos muzikos technikumą. 1964-65 dirbo pučiamųjų orkestrų vadovu, muzikos mokyklos dėstytoju, 1965-74 Jaunimo teatro koncertmeisteris, 1974-75 Lietuvos folkloro teatro artistas, nuo 1975 Jaunimo teatro garso režisierius, muzikos vadovas. Vaidino spektakliuose: Ž.B.Moljero „Skapeno klastos”, 1969, K.Kubilinsko „Bebenčiukas”, 1975, S.Šaltenio „Škac, mirtie, visados škac”, 1976, O.Balakausko, S.Gedos, S.Šaltenio “Komunarų gatvė”, 1977, P.Širvio, S.Nėries „Tėvynės ilgesio dainos”, 1984, „Abejingas gražuolis”, 1985, K.Antanėlio, S.Gedos „Meilė ir mirtis Veronoje”, 1985, N.Gogolio „Lošėjai” ir „Nosis”, 1991, R.Blaumanio „Siuvėjų dienos Silmačiuose”, 1993, E. Rostano „Sirano“, 1996, N. Cruz „Ana tropikuose“, 2006, E. Scarpetta „Vargšai. Aristokratai“, 2009.
