Remigijus Songaila

Remigijus Songaila (1949 m. spalio 27 d. Vilniuje) – choro dirigentas ir pedagogas.
1956–1967 choro dirigavimo mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dėst. N. Kazakauskienė). 1967–1972 choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. N. Kazakauskienės klasė). 1975–1977 tobulinosi Leningrado N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje (aspirantūra prof. A. Michailovo choro dirigavimo klasėje), taip pat lankė doc. J. Serebriakovo operinio – simfoninio dirigavimo klasę. 1983 stažavo Talino konservatorijoje (prof. A. Juleoja ir prof. K. Arengas).
Dar studijuodamas pradėjo dirbti su chorais. 1969–1970 Vilniaus moterų ir vyrų chorų „Aidas“ chormeisteris, 1970–1974 sostinės moterų choro „Eglė" chormeisteris – koncertmeisteris.
Nuo 1974 rudens Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų choro dirigavimo dėstytojas, nuo 1977 muzikos mokytojų specialybės choro dirigavimo vyr. dėstytojas, nuo 1979 e. doc. pareigas, nuo 1990 docentas. 1977–1979 vadovavo fakultetų kameriniam chorui, 1977–1986 muzikos mokytojų specialybės studentų mišriojo choro chormeisteris – dirigentas, 1979–1987 neakivaizdinio skyriaus muzikos mokytojų specialybės choro studijos vadovas.
1978–1985 Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos moksleivių choro studijos vadovas. Mišrusis choras 1980 respublikinės dainų šventės konkurso laureatas, o 1985 respublikinės dainų šventės konkurse pelnė geriausio kolektyvo vardą ir diplomą. Dirigentas chorą išmokė apie 100 skirtingų epochų ir stilių sudėtingų kūrinių, surengė nemaža koncertų, dalyavavo televizijos laidose ir įvairiuose kultūros renginiuose.
1977–1987 kartu su kitais dirigentais (nuo 1977 su R. Misiukevičiumi, nuo 1980 su G. Purliu) vadovavo Klaipėdos medvilnės gamybinio susivienijimo „Trinyčiai" moterų chorui, kuris 1981 V Stasio Šimkaus chorų konkurse pelnė laureato vardą, parengtas 1985 respublikinei dainų šventei, nemažai koncertavo.
Nuo 1986 R. Songaila Klaipėdos muzikos centro mišriojo choro „Gilija“ meno vadovas ir dirigentas. Kolektyvą atnaujino jaunais dainininkais, šiuolaikiniais ir klasikiniais kūriniais praturtino koncertines programas, daug koncertų surengė Lietuvoje ir užsienyje, svarių pergalių pasiekė tiek Lietuvos, tiek užsienio įvairiuose konkursuose. Choras yra 1987 VII ir 1989 VIII Stasio Šimkaus chorų konkursų laureatas, 1987 respublikinio konkurso „Dainuoja darbo Lietuva“ laureatas, prizinė vieta laimėta 1988 mišriųjų chorų konkurse Jonavoje, 1988 ir 1989 sėkmingai koncertavo Vokietijos miestuose, 1990 tarptautinio B. Bartoko chorų konkurse Debrecene (Vengrija) diplomantas, 1991 folkloro ir polifoninės muzikos chorų festivalyje Cantonigros (Ispanija) laimėjo dvi trečiąsias vietas. 1992 IX Stasio Šimkaus chorų konkurse pelnė prizą už geriausiai atliktą S. Šimkaus dainą. 1993 tarptautiniame chorų konkurse Llangollene (Didžioji Britanija) pelnė penktąją vietą (varžėsi 24 chorai iš įvairių pasaulio šalių). Didžiausias „Gilijos“ laimėjimas buvo 1994 tarptautiniame chorų konkurse Atėnuose (Graikija) – „Polifonia Athenaeum“, kur laimėjo pirmąjį prizą ir aukso medalį (konkurse varžėsi 52 pasaulio valstybių chorai). Graikijoje „Gilija" su kitais chorais ir su vietos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko L. van Beethoveno Devintąją simfoniją. Klaipėdiškiai visur surengdavo ir papildomų koncertų. 1996 vasarą choro kamerinė grupė net 46 sakralinės muzikos koncertus surengė Vokietijos miestų katedrose ir bažnyčiose.
„Gilija“ išvarė platų muzikinės kultūros barą ir Lietuvoje. 1989 Lietuvių išeivių muzikos festivalyje Klaipėdoje atliko J. Žilevičiaus „Vytauto Didžiojo kantatą“, 1992 su Kauno kameriniu orkestru – W. A. Mozarto kantatą „Davide penitente“, o 1994 su Klaipėdos kameriniu orkestru pirmą kartą Lietuvoje atliko A. Brucknerio „Requiem“. „Gilija“ dalyvavo 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventės chorų konkurse Vilniuje ir laimėjo trečiąją vietą. 1994 dalyvavo tarptautiniame religinės muzikos festivalyje Šiauliuose. 1994 ir 1995 Klaipėdos „Muzikos pavasario“ koncertuose su kameriniu orkestru atliko A. Brucknerio „Requiem“ ir F. Schuberto Mišias G-dur. „Gilija“ dainavo J. Naujalio, Č. Sasnausko, M. K. Čiurlionio, J. Juzeliūno, V. Kudirkos ir J. Kačinsko jubiliejiniuose koncertuose. 1993 m. rugsėjo 7 d. su kitais Lietuvos chorais giedojo Kryžių kalne prie Šiaulių popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu Lietuvoje. Be minėtų kūrinių, „Gilijos“ repertuare yra daugiau stambių kantatinio – oratorinio žanro kūrinių: L. Cherubini „Requiem“, A. Vivaldi „Gloria“, J. S. Bacho kantata „Actus tragicus“, M. K. Čiurlionio kantata „De profundis“, A. Salieri „Requiem“ ir kt. Dalį šių stambių kūrinių įrašė Lietuvos radijas, išleista keletas audiokasečių. „Gilija" parengta 1998 II Pasaulio lietuvių dainų šventei Vilniuje.
R. Songaila yra parengęs choro dirigavimo specialybės studentams mokymo priemonių ir programų, spaudoje paskelbęs straipsnių, skaitęs pranešimų mokslinėse konferencijose, dalyvavęs chorų konkursų žiuri darbe. 1990 ir 1991 buvo J. Vytuolio (Vitols) muzikos akademijos Rygoje, 1994 ir 1995 S. Šimkaus konservatorijos Klaipėdoje ir 1997 Daugpilio (Latvija) pedagoginio universiteto valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas. Yra Klaipėdos miesto ir 1994 I Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas. Išugdė per 60 chorų dirigentų. Yra Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras" ir Lietuvos chorų sąjungos narys. Parengė knygą apie žinomą dirigentą Klemensą Griauzdę.