buvo amerikiečių kino režisierius, prodiuseris ir scenaristas. Holivudo aukso amžiaus laikotarpiu jis buvo ikonoklastas ir novatoriškas autorius, kūręs įvairių žanrų filmus, daugiausia režisavo filmus noir, karo filmus, vesternus ir tamsias melodramas su gotikiniu atspalviu. Žymiausi jo filmai: "Vera Cruz" (1954), "Bučiuok mane mirtinai" (1955), "Didysis peilis" (1955), "Rudens lapai" (1956), "Puolimas" (1956), "Kas nutiko kūdikiui Džeinui?" (1962), "Hush... Hush, Sweet Charlotte" (1964), "Fenikso skrydis" (1965), "Purvinas tuzinas" (1967), "Ilgiausias kiemas" (1974).
Aldricho režisūrinis stilius derino "mačistines mizanscenas ir rezonansines klasikinių veiksmo žanrų pertvarkas" ir garsėjo smurto ribų praplėtimu masiniame kine bei psichologiškai sudėtingomis žanrinių filmų tropų interpretacijomis. Britų kino institutas rašė, kad Aldricho filmai "subversyvus jautrumas, sužadinantis sudėtingą žmogaus elgesį". Keletas jo filmų vėliau padarė įtaką prancūzų Naujosios bangos nariams.
Be savo režisūrinės kūrybos, Aldrichas taip pat pasižymėjo kaip Amerikos režisierių gildijos narys, dvi kadencijas ėjęs jos prezidento pareigas ir tapęs Robert B. Aldrich Achievement Award (Roberto B. Aldricho apdovanojimo už nuopelnus) vardo savininku.
